subkultūra
„Jei pogrindį smarkiai nušvies, jo nebeliks. Be to, dauguma veiklų yra nelegalios. Nebūtina pažinoti piešėjų ar jų gaujų, kad suprastum jų piešinius, istoriją ir evoliuciją. Viskas yra ant sienos, bet tam reikia akylumo ir pastabumo“, – tai priežastis, kodėl apie graffiti subkultūrą žinome nedaug, išsakyta vieno jos atstovų.
Vystydamasi grafičių subkultūra išsišakojo į daug krypčių – vis dar išliko nelegalus grafitis, atsirado street art‘as, lietuviškai vadinamas gatvės menu, greta to – komercinis grafičių naudojimas, verslo forma atliekant individualius užsakymus ir dekoruojant pastatų interjerą ar eksterjerą. Neišvengta ir grafičio technikos kaip kūrybiškumo skatinimo metodo. Mindaugas Tiknius, buvęs grafičių piešėjas, šiandien Vilniuje įsikūrusiame Lietuvos vaikų ir jaunimo centre jaunuolius moko piešti grafičius ir gatvės meno kūrinius. Jis sako, kad tai priemonė, padedanti skatinti vaikų ir jaunimo kūrybiškumą, neįspraudžiant jų į mokyklinio ir akademinio piešimo rėmus.
Grafičių subkultūra kelia ne vieną konfliktą visuomenėje. Patys grafičių piešėjai konkuruoja tarpusavyje, nuolat „kariauja“ su teisėsauga ir, dažnai, su užrašus ant sienų keikiančiais miestų gyventojais. Vis dėlto grafičių subkultūra pykdo ir kuria temas diskusijoms dar vienai grupei žmonių – architektūros tyrinėtojams.
Nors pirmaisiais grafičiais galima laikyti ir piešinius urvuose, šios subkultūros judėjimo pradžią akivaizdžiausiai žymi pirmosios jos apraiškos JAV. 8 dešimtmetyje čia grafičiai prasidėjo nuo politinių aktyvistų užrašų ant sienų ir tokių gaujų kaip „Savage Skulls“ (liet. „Laukinės kaukolės“), „La Familia“ (liet. „Šeima“) ir „Savage Nomads“ (liet. „Laukiniai klajokliai“) teritorijų žymėjimo. Vėliau palaipsniui tai išsivystė į šiandieninį grafitį – įvairiakryptį, daugiatikslį ir skirtingą. Ne visada susimąstome, kodėl grafičiai atsiranda, kas juos piešia, dažniau vertiname, grožimės ar burnojame. O užkulisiai labai įdomūs ir juos analizuojantys sociologai pateikia ypatingų įžvalgų.
Fotografo Jameso Mollsiono dėka dar kartą galime įsitikinti kokį milžinišką poveikį savo gerbėjams turi garsiausi pasaulio atlikėjai. Trejus metus jis lankėsi įvairaus stiliaus muzikos koncertuose bei fotografavo į juos susirinkusius žmones. Pasirodo, juos vienija ne tik panašus muzikinis skonis, bet ir išvaizda. Didžiausi gerbėjai į koncertus ateidavo pasipuošę taip, kad būdavo sunku juos atskirti nuo pačių atlikėjų.
Daugelis žino, kad egzistavo ar iki šiol egzistuoja tokios subkultūros kaip pankai, rokeriai, hipiai, hiphoperiai, gotai ir kitos. Bet yra ir tokių, apie kurias žinome ne daug arba apie jas nutyli didieji istorijos šaltiniai. Šeštajame dešimtmetyje Šveicarijoje egzistavo savotiška Elvio Presley subkultūra, kurioje dominavo pasipriešinimo esamai sistemai vedinas jaunimas. Pagrindiniai šio judėjimo simboliai buvo Amerikos pop kultūros atstovų atvaizdai, tarp jų Elvis Presley, Jamesas Deanas bei Marlonas Brando.
Vis dažniau įsimylėjėlių poros renkasi netradicines vestuves – vieni tiesiog nebenori dvi dienas linguoti prie stalo, kiti sugalvoja amžiną meilę prisiekti po vandeniu arba šokant parašiutu, o kai kas jas švenčia itin stilingai. Ir čia žodis „stilingai“ nereiškia garsių dizainerių apdarų – pristatome jums nuotraukų galeriją iš juodų, šiurpių, gotiškų vestuvių.