televizorius
Jei mėgstate užkandžiauti žiūrėdami televizorių, turbūt pastebėjote, kaip greitai tuštėja lėkštė stebint savo mėgstamą televizijos programą. Mitybos specialistai jau seniai rekomenduoja valgyti be trukdžių – nežiūrint televizoriaus, neskaitant knygos ar atsitraukus nuo kompiuterio klaviatūros, kadangi šalutinė veikla gali priversti suvartoti žymiai daugiau maisto, negu iš tiesų reikia sotumo jausmui patirti.
Viso labo dvi valandos, praleistos žiūrint televizorių, padidina priešlaikinės mirties riziką. T.y. tikėtina, kad apie 13 proc. žmonių mirs nesulaukę ir 65 metų, rašoma „The Telegraph“ su nuoroda į žurnalą „Journal of the American Medical Association“.
Anot Harvardo visuomeninės sveikatos mokyklos specialistų, priežastis paprasta: fizinio krūvio nebuvimas provokuoja 2 tipo diabeto vystymąsį ir širdies ligas.
Mokslininkai kaltina televizorių ir dėl kitų negandų. Pirmiausiai jis atima daug brangaus laiko, kurį žmogus galėtų išnaudoti labiau naudingesnei veiklai, susijusiai su judėjimu ar fiziniu krūviu. Be to, žmonės, žiūrėdami televizorių, linkę kramsnoti nesveiką maistą .Tyrėjai Andersas Grontvedas ir Frankas Hu konstatavo, kad vidutiniškai europiečiai prasėdi per dieną prie televizoriaus daugiau nei tris valandas.
Australiečiai – keturias valandas, o amerikiečiai – penkias. Prie tokių toli gražu nedžiuginančių išvadų mokslininkai priėjo, išanalizavę aštuonių tyrimų rezultatus, kur buvo stebima šimtai žmonių sveikatos būklė, o tyrimai atliekami 1970-2011 metais.Tada ir buvo išsiaiškinta, kad dvi valandos, praleistos prie televizoriaus, padidina diabeto vystymąsį iki 20 proc., o širdies ligas – iki 15 proc.
O tai suteikia papildomai 176 , 2 tipo diabeto atvejų per metus 100 tūkst. žmonių, 38 atvejų širdies ligų ir papildomai 104 mirties atvejų 100 tūkst. žmonių.
Norėdamas sužinoti televizoriaus gimimo datą, internete radau daug ginčų. Nesutarimus skatina tai, kad televizorius išrastas ne vienu dideliu bum, bet daugybe mažų bum. Juos visus sudėjus ir išėjo išradimas. Televizorius išrastas apytikriai 1925–1930 m. Dėl mano gimimo datos nei kas ginčijasi, nei kam įdomu. 1982-ais. Dėl televizoriaus ilgaamžiškumo mūsų abiejų gyvenimo keliams buvo lemta susikirsti. Kas iš to susikirtimo išėjo, parašysiu toliau.
Pasyvumo dovana
Televizorius yra neįtikėtino gerumo daiktas. Mano galva, žmonija nieko tobulesnio už jį kol kas neišrado. Kodėl gi? Springstantis vaizdais ekranas okupuoja du pačius svarbiausius mūsų pojūčius: regą ir klausą. Iš penkių pojūčių šiedu suteikia mums 90 proc. visos gaunamos informacijos. Radijas okupuoja tik klausą. Kompiuteris papildomai įtraukia lietimą, tačiau jis negali atsverti pačios pagrindinės televizoriaus funkcijos – pasyvumo generavimo. Taip. Televizorius mums reikalingiausias dėl to, kad padeda „išsijungti“, tapti „fotelių bulvėmis“, kaip tūlas amerikietis sakytų, „couch potato“. Ekranas liūliuoja ir čiūčiuoja. Kompiuteris negali to padaryti, nes jis per daug įmantrus: turi judinti pelę, maigyti klavišus. Televizorius turi vieną pultelį, kuriame realiai užtektų šių klavišų: garso reguliavimo ir kanalų perjungimo. Pamenu, mano vaikystėje pranašesnieji pasigamindavo savadarbius pultelius. Jais galėdavo perjungti kanalus tik pirmyn, t. y. užtekdavo vieno mygtuko manipuliavimui ekranu! Televizorius atitraukia nuo gyvenimo, nuo rūpesčių ir įtraukia į savo spalvingai nerūpestingą pasaulį.
Kas dar įdomu. Spalvingasis ekranas subtiliai perteikia tau žinią, jog esi visiškai nereikšmingas žmogus. Prisiskambinus į „Žinių radijo“ laidą žavingasis gerb. Skamarakaitės balsas dar paprašys tavęs prisistatyti, o TV laidose niekam tu neįdomus, net jei ir sugebi prisiskambinti, nes tavęs nemato.
Visgi, niekas to nereikšmingumo, tėškiamo tiesiai į akis, pernelyg nesureikšmina. Greičiausiai čia slypi gilios psichoanalitinės šaknys, siekiančios pirmuosius gyvenimo metus. Kai buvau vienerių, ne kažin ką suvokiau. Net savo vardo dorai nežinojau, ką jau čia apie Berlyno sieną ar pasaulinius karus. Žodžiu, apie nieką per daug negalvodavau, o visas pasaulis buvo vienas didelis ekranas, televizorius. Tik pultelio neturėjau. Žiūrėdavau aš į tą ekraną ir apie nieką negalvodavau – pasyvumo rojus! Reikšmingas ar nereikšmingas aš – na koks gi skirtumas, gerbiamieji?
Rūpesčio surogatas
Tęsiant nereikšmingumo temą, verta pateikti dar vieną paaiškinimą, kodėl mes taip ramiai toleruojame tai, kad televizija taip mus nuvertina. Ogi todėl, kad televizija pataiko tiesiai į mūsų, iš prigimties narcizų, visagalybės kompleksą. Juk kai esi mažas, užtenka pravirkti ir šalia atsiranda šilta krūtis su šiltu pienu. Užtenka prišlapinti sauskelnes, jos pakeičiamos sausomis. Pirmas dalykas, kurį pradedu po truputį savo maža makaule įsisąmoninti, kad aš visagalis.
TV pataiko būtent į tai. Drybsau ir spaudinėdamas pultelį šokdinu viso pasaulio vaizdus. Kur čia vaizdus. Jei noriu, galiu ir įžymybes priversti šokti (girdėjau, kad posakis „eik tu šokti“ dabar vartojamas kaip kito, itin necenzūrinio, keiksmažodžio pakaitalas). Kam trenktis į Turkiją, jei vyrų krepšinio batalijas matau savo svetainėje. Ir dar su pakartojimais, kurių taip trūksta nuėjus į gyvas krepšinio rungtynes. Man net nereikia surasti lydekos, kuriai turėčiau paliepti, užtenka įsijungti televizorių, kad sužinočiau informaciją apie ištisą dieną plušėjusią profesionalią komandą.
Ekranas apgauna mane įteigdamas, kad aš visagalis. Kad galiu paspaudęs vieną mygtuką vėl gauti šiltą krūtį su šiltu pienu. Iš tikrųjų ekranui aš – tik statistinis vienetas. Jis nežino mano vardo, jis nemato mano ašarų, jam į mane nusispjaut.
Ir už tai aš dar turiu sumokėti. Ne, skaitytojai, ne tik pinigais už televizorių ar už skaitmeninę transliaciją kokiai nors kabelinei. Turiu sumokėti daug rimčiau. Esu verčiamas žiūrėti reklamas.
Reklamų teroras
Prisipažinsiu (ir kartu susireikšminsiu): per TV stengiuosi žiūrėti tik futbolą. Nes gali net 45 min. stebėti vientisą vaizdą. Futbolas yra populiariausias sportas pasaulyje, kartu ir daugiausiai traumų sukeliantis jį žaidžiantiems, galbūt dėl to jam taikomos tokios išimtinai palankios sąlygos? „Formulė 1“, krepšinis ir daugelis kitų sporto laidų neišvengė reklamų invazijos.
Kuo blogai reklamos?
Tai jau tikrai ne tuo, kad pirksite tai, kas reklamuojama dažniausiai. Čia dar tik pusė bėdos. Daug didesnė blogybė yra į jūsų gyvenimą atsėlinantis fragmentiškumo demonas. Žiūri sau įsitempęs, kaip DiCaprio plukdo mylimąją tuoj nuskęsiančiu laivu, ir staiga – pampers, cola, mastercard, anonsai, pampers, cola, mastercard.
Reklamos išblaško, pertraukia dėmesingą filmo žiūrėjimą, sutrikdo koncentraciją. Nebebūname su „Titaniko“ herojais čia ir dabar. Jie kažkur trumpam pradingsta. Nebeįsijaučiame! O jei perkeltume tai į gyvenimą? Blaškomės, darome daug darbų vienu metu, paskambinę pamirštame, ką norėjome pasakyti, nebeskaitome storų knygų, nebegalime išsėdėti vakarėlyje ar svečiuose nepatikrinę telefono, e. pašto. Pasimetame. Nebežinome, ko norime ir ką darome.
Gražu tai, kas vientisa, sklandu ir harmoninga. Tai, kas fragmentiška, – sudarkyta ir iškraipyta.
Priklausomybė
Dar vienas prisipažinimas: neturiu televizoriaus jau kuris laikas. Bijau jo. Bijau to, ką jis žada: rūpesčio, šilumos, visagalybės glostymo. Bijau, kad tapsiu pasyvus ir nugrimsiu. Nebemąstysiu. Pasiduosiu ir atsiduosiu.
Vis tik rašant šį straipsnį kaip niekad šokinėjo mintys. Fragmentiškas straipsnis. Neabejotinai turiu susitikimo su ekranu žymę…
Liko mažiau negu dveji metai iki Vyriausybės patvirtinto antžeminės analoginės televizijos išjungimo termino – 2012 metų spalio 29 dienos.
Nuo 2003 metų Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėjo visas pastangas, kad antžeminė skaitmeninė televizija būtų diegiama sparčiai ir sklandžiai. Dabar antžeminę skaitmeninę televiziją jau gali matyti beveik visi Lietuvos gyventojai. Šiuo metu antžeminės skaitmeninės stotys veikia 29 Lietuvos miestuose. Žiūrovai gali matyti net 14 nemokamų televizijos programų – 12 Lietuvos transliuotojų rengiamų programų ir dvi retransliuojamas programas– „BBC World News” ir „TVP Polonia”, tai yra žymiai daugiau nemokamų programų negu kaimyninėse valstybėse ir daugelyje kitų Europos šalių.
Mokamos antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugas teikia du retransliuotojai. Visoje Lietuvoje TEO LT, AB savo abonentams siūlo 26 mokamų programų paketą ir papildomai Vilniaus miesto abonentams – 3 raiškiosios televizijos programas. Vilniuje taip pat veikia UAB „Balticum TV”, kuri savo abonentams siūlo 9 mokamų antžeminių skaitmeninių televizijos programų paketą. Pagal 2010 m. sausio mėn. gyventojų apklausą antžemine skaitmenine televizija naudojosi apie 10 % Lietuvos gyventojų.
Diskutuojant apie perėjimo prie antžeminės skaitmeninės televizijos terminus pasigirsta įvairių nuogąstavimų, kad nebelikus antžeminės analoginės televizijos, nežinia kokias programas galės matyti Lietuvos žiūrovai ir kokios įrangos reikės norint žiūrėti skaitmeninę televiziją, kiek tai kainuos, ar bus nemokamų programų ir kt.
Norime pabrėžti, kad tie gyventojai, kurie dabar naudojasi kabelinės televizijos, MDTV, IPTV, palydovinės televizijos ar kitos mokamos abonentinės televizijos paslaugomis, neturėtų nerimauti, nes perėjus prie antžeminės skaitmeninės televizijos visas programas galės žiūrėti kaip ir iki šiol, jiems nereikės jokios kitos papildomos įrangos.
Minėti klausimai labiau aktualūs antžeminės analoginės televizijos žiūrovams. Nors šios televizijos žiūrovų skaičius sparčiai mažėja, tačiau vien analoginę antžeminę televiziją vis dar žiūri nemaža gyventojų dalis, ypač kaimo vietovių gyventojai.
Televizijos žiūrovai, nuogąstaujantys, kad po 2012 metų nematys nemokamų TV programų, turėtų žinoti, kad ir po 2012 metų jie galės nemokamai žiūrėti 12 antžeminių skaitmeninių televizijos programų, kurios ir dabar yra transliuojamos nemokamai: „Lietuvos televizija” (LTV), „LTV2”, „TV3”, „TV6”, „LNK”, „TV1”, „LIUKS!” „INFO TV”, „BTV”, „Sport1”, „Balticum televizija”, „Lietuvos ryto.tv”. Tačiau norint matyti šias nemokamas programas su buitine antena, reikia įsigyti naujo modelio plačiaekranį televizorių su įmontuotu antžeminės skaitmeninės TV imtuvu, palaikančiu MPEG-4 glaudinimo standartą arba antžeminės skaitmeninės televizijos priedėlį (Set-top-box).
Vyriausybė jau yra numačiusi mažas pajamas gaunančioms šeimoms kompensuoti antžeminės skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos įsigijimo išlaidas. Vyriausybė patvirtino „Analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programą”, kurioje nustatyta, kad antžeminės skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos (set-top-box) įsigijimo išlaidos gyventojams turėtų būti kompensuojamos per pusę metų iki antžeminės analoginės televizijos išjungimo datos.
Lietuvos rinkoje jau netrukus bus galima įsigyti įspūdingą „Samsung” 3D televizorių, kurio plotis – vos 7,79 mm. Tai ploniausias iš visų kada nors pagamintų televizorių, be to, dar su 3D funkcija. Planuojama, kad 140 cm skersmens televizoriaus kaina sieks apie 21 000Lt.