vartotojiškumas
Vartoti, vartoti ir dar kartą – vartoti. Toks požiūris atsispindi menininkės Nouar iliustracijose.
„Are we human or are we dancer“, – dainuoja roko grupė „The Killers“ netiesiogiai keldama klausimą apie šiuolaikinius žmones. Jei kada teko įsiklausyti į šios dainos žodžius, tikriausiai ne vienam galėjo kilti minčių, kad apibūdinimai „human and dancer“ nėra tiesiogiai susiję su žmonėmis ir šokėjais, tai labiau metaforiškai perteiktas klausimas apie nūdienos žmones, jų vertybes, moralinius prioritetus, konformizmą, neautentišką bendravimą. Taigi, kokie esame „čia ir dabar“, kiek autentiško savęs galite rasti komunikuodami su kitais? Šį klausimą apie žmogiškumą ir tarpusavio santykius iškėlusi grupė „The Killers“ sužadino smalsumą šiek tiek patyrinėti, kokie tie šiuolaikiniai, modernūs, pertekliaus amžiuje gyvenantys žmonės ir kaip jie komunikuoja tarpusavyje. Daug kalbėdami apie ekologiją, pamirštame paieškoti savęs tos ekologijos kontekste – metoforiškai, ir iš dalies labai tiesiogiai keliame klausimą apie „sintetinius“ žmonių tarpusavio santykius modernioje visuomenėje.
Vartotojiškoje visuomenėje, pertekliaus amžiuje, kur didžiulė takoskyra tarp stygiaus ir itin didelio prekių pasirinkimo. Čia stygiaus nepatiriantiems sunku ne gauti, o išsirinkti. Tokiame amžiuje kažkam reikia prabangių, žymių dizainerių sukurtų aksesuarų, kitiems jų asmenybės išskirtinumą padeda akcentuoti neabejotinai dėmesį patraukiančios plastikinės, maistą imituojančios įvaizdžio detalės. Nežinia kas įkvėpė japonus, pradėjusius gaminti tokius aksesuarus – ar garsioji Lady Gagos mėsos suknelė, ar tiesiog, šiek tiek fetišistinis žvilgsnis į maistą.
Kinų fotografas Wangas Qingsongas savo kūriniuose sprendžia Kinijos visuomenės problemas susiduriant su iš Vakarų atkeliaujančia vartotojiškumo kultūra.