vegetarai

Šiandien mėsos nevalgysime arba išskirtinė japono ir kiaulių draugystė (foto)
Šiandien mėsos nevalgysime arba išskirtinė japono ir kiaulių draugystė (foto)

Japonų fotografas Toshiteru Yamaji keliaudamas po gimtąją šalį sutiko keistą ūkininką, kuris ne tik nesiskiria su rūkstančia cigarete ar alaus skardine, bet ir su savo kiaulėmis. Jų vyras augina maždaug 1 200.

Vegetaru tapęs ryklys stebina pasaulį
Vegetaru tapęs ryklys stebina pasaulį

Ištisus amžius žmonės laikė ryklius negailestingais žudikais, ryjančiais viską, kas juda. Netgi tie, kurie nė karto su jais nėra susidūrę akis į akį, žino, kokie pavojingi gali būti šie plėšrūnai. Vis dėlto panašu, kad sveiko gyvenimo idėjos kartais domina ne tik Homo Sapiens atstovus – viename iš Didžiosios Britanijos akvariumų centrų gyvena ryklys, kuris kategoriškai atsisako mėsos.

Parduodamos žmogaus šlaunys
Parduodamos žmogaus šlaunys, šonkauliai ir kiti skanėstai (foto)

Eilutė prie žmogaus kūno dalių prekystalio gali atrodyti kaip scena iš siaubo filmo, tačiau šį savaitgalį tai savo akimis galėjote išvysti ir netgi pirkėju tapti garsioje Londono „Smithfield“ mėsos parduotuvėje.

Erkės gali priversti tapti vegetaru
Erkės gali priversti tapti vegetaru

Mokslininkai perspėja, kad įkandus erkei galite prarasti apetitą mėsai! Taigi, vegetaru galite tapti ir ne savu noru, nes erkė įšvirkščia nuodų, kurie sukelia alergiją mėsai.Jungtinėse Amerikos Valstijose jau užfiksuoti trys tokie atvejai. Pacientai, gavę nuodų dozę, patyrė sunkių sveikatos problemų, praėjus vos kelioms valandoms po mėsos vartojimo.

Žaliavalgiai – badauja
Žaliavalgiai – badauja, krimsdami beskones morkas ir salotas? (Foto)

Žaliausia Vilniaus naujiena – sveikų kokteilių ir maisto baras Rudninkų gatvėje. Žmonės kasdien vis labiau įsisąmonina, kad reikia valgyti tik švarų ir sveikai užaugintą maistą. Kitas žingsnis nuo produktų pasirinkimo paprastai būna supratimas apie maisto paruošimą.

Vilnius švęs Pasaulinę vegetarų dieną
Vilnius švęs Pasaulinę vegetarų dieną

Vegetarų Diena, skatinanti žmones atsisakyti gyvulinių produktų ir bent vienai dienai tapti vegetarais. Akcijos tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į gyvūnų teises, žmogaus sveikatos bei globalinės ekologijos problemas ir pasiūlyti šių problemų sprendimą.

Kas yra vegetarizmas?
Kas yra vegetarizmas?

Vegetarizmas – ne tik mitybos, bet ir gyvenimo būdas. Tapus vegetaru, labai svarbu prižiūrėti savo mitybą ir pasirūpinti tuo, jog mėsos nebuvimas jūsų valgiaraštyje būtų kompensuotas kitais produktais.
Štai čia, deja, labai lengva paslysti – organizmas, ilgai negavęs reikiamų medžiagų, ima sekti ir silpnėti, gali išsivystyti įvairios ligos. Taigi ką reikėtų žinoti apie vegetarizmą ir ko vertėtų nepamiršti vegetarams ar norintiems jais tapti.
Vegetarizmas – kas tai?
Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, sąlygojančią asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis.

Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. XIX a. pr. Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių – meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.

Paprasčiausiai sakant, vegetarizmas yra mitybos būdas, kai atsisakoma valgyti tai, kas turi kraujo arba, kitaip sakant, „gyvus“ organizmus – žuvį, paukštieną, vištieną, kiaulieną ir taip toliau. Priešingai nei kai kurie mano, vegetarai valgo ne tik „žolę“ – pieno gaminiai, kruopos ir taip toliau – viskas vegetariška.

Ne retai vegetarizmas maišomas su veganizmu. Veganai iš savo maisto išima viską, kas yra gyvulinės kilmės – kiaušiniai, pieno produktai, medus ir kiti panašūs produktai.

Šiais laikais vegetarizmą yra pasirinkę daug įžymių žmonių – Andrius Mamontovas, Woody Allen, Justin Timberlake…
Vegetarizmo priežastys
Pirmiausiai, nereikėtų absoliutinti ir sakyti: „O kas bus, jei dabar visi taps vegetarais“. Tai nėra vegetarizmo siekiamybė. Vegetarizmas – kiekvieno asmeninis pasirinkimas.

Viena dažniausiai sutinkamų vegetarizmo priežasčių – žudymas. Daugelis vegetarų atsisako mėsos, nes nenori žudyti gyvūnų, kurie yra skerdžiami maistui. Jau daugelį metų yra apie tai kuriami filmai, tarkime, „Earthlings“, kurį nepatartina žiūrėti silpnesnių nervų žiūrovams – filme rodomos žiaurios skerdimo scenos įvairių fermų, gyvūnų gyvenimas jose.

Kai kuriems tokie filmai gali pasirodyti keisti ar net šiek tiek juokingi – juk dauguma mūsų ir taip žinome, iš kur atkeliauja dešra ant mūsų stalo, tačiau vakarų šalyse tai jau yra problema – pavyzdžiui, dažnas britas nė nenutuokia, iš kur atsiranda pienas arba mėsa…

Dar viena priežastis – mėsos pramonės žala planetai. Labiausiai atšilimą sukeliančios dujos yra metanas, o pagrindinis jo šaltinis – gyvulininkystė. Metano reikšmė planetai yra didesnę už visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį kartu sudėjus. Palyginus su anglies dvideginiu, metano poveikis yra didesnis net dvidešimt vieną kartą.

Gyvulininkystės pramonė pagamina šimtą milijonų tonų metano dujų per metus! Dėl šios priežasties, žmonės, susirūpinę ekologija, taip pat pasirenka vegetarizmą.

Dar, žinoma, kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, yra religininiai sumėtimai.

Taip pat, yra vegetarų, kurie tiesiog nemėgsta mėsos, yra priversti jos atsisakyti dėl sveikatos problemų arba… Mados.
Trumpa (būsimo)vegetaro atmintinė
Žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Subalansuotas valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų.

Atsisakius mėsos, žmonėms dažnai pradeda stigti pagrindinių mikro elementų – geležies, cinko ir vario. Ima varginti silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sausėja oda. Atsisakius jūros produktų, kiaušinių, lėčiau gyja žaizdos, gali atsirasti odos pažeidimų.

Augalinės kilmės maistas visiškai neturi ir labai svarbaus vitamino B12. Todėl vegetarams reikėtų vartoti daug grūdinės kilmės produktų, pieno, vaisių ir daržovių.
Reikiamų maisto medžiagų ir vitaminų gausite iš sojos, grikių, rugių, sezamo, lęšių, įvairių riešutų, moliūgų sėklų, rugių, razinų, pupelių, migdolų, brokolių, bulvių, džiovintų ir šviežių vaisių ir taip toliau.

Svarbiausia, nepamiršti prižiūrėti tai, ką valgote., juk maistas – pagrindinis jūsų fizinės būsenos faktorius. Norite gerai jaustis – gerai valgykite! Sėkmės!
Parengė Goda Raibytė