vegetarizmas
Visuomenėje sparčiai populiarėjant sveikos mitybos idėjai, vis daugiau žmonių renkasi pradėti atidžiai stebėti tai, ką valgo kasdien. Nuo jų neatsilieka ir restoranai, keičiantys savo valgiaraščius ir besirenkantys klientus maitinti ne greičiau ar pigiau, o kuo sveikiau ir tik kruopščiai atrinktais produktais. Vienas iš tokio pobūdžio restoranų yra sostinėje veikiantis vegetariškas bistro „Holigans“, kurio įkūrėja Neringa Prasauskienė sutiko pasidalinti mintimis ir patirtimi, kasdien stengiantis įrodyti vilniečiams, jog sveikas maistas tuo pat metu gali būti ir skanus.
Rugsėjo 16 d. Kaune rengiamas augalinio maisto festivalis „Vegfest LT Kaunas“ lankytojus vilios maisto įmantrybėmis bei nemažomis nuolaidomis.
JAV esančios Mavis Beacon pradinės mokyk los mokytojas sugalvojo padaryti savo mokiniams apžvalginę ekskursiją po skredyklą. Jis norėjo, kad vaikai sužinotų iš kur atsiranda mėsa ant jų stalo.
Tikriausiai ne kartą esate matę gyvūnų mylėtojų „Peta“ reklamas, skatinančias nevalgyti mėsos, neišnaudoti gyvūnų pramogai ir nepirkti kailių ar natūralios odos drabužių bei avalynės.
Ištisus amžius žmonės laikė ryklius negailestingais žudikais, ryjančiais viską, kas juda. Netgi tie, kurie nė karto su jais nėra susidūrę akis į akį, žino, kokie pavojingi gali būti šie plėšrūnai. Vis dėlto panašu, kad sveiko gyvenimo idėjos kartais domina ne tik Homo Sapiens atstovus – viename iš Didžiosios Britanijos akvariumų centrų gyvena ryklys, kuris kategoriškai atsisako mėsos.
Vegetarinis racionas yra sveikas pasirinkimas, jei laikotės pilnavertės mitybos reikalavimų ir su vartojamu maistu gaunate visas organizmui reikalingas medžiagas. „Majo klinika” (JAV) sukūrė mitybos piramidę specialiai vegetarams.
Vegetarizmas – ne tik mitybos, bet ir gyvenimo būdas. Tapus vegetaru, labai svarbu prižiūrėti savo mitybą ir pasirūpinti tuo, jog mėsos nebuvimas jūsų valgiaraštyje būtų kompensuotas kitais produktais.
Štai čia, deja, labai lengva paslysti – organizmas, ilgai negavęs reikiamų medžiagų, ima sekti ir silpnėti, gali išsivystyti įvairios ligos. Taigi ką reikėtų žinoti apie vegetarizmą ir ko vertėtų nepamiršti vegetarams ar norintiems jais tapti.
Vegetarizmas – kas tai?
Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, sąlygojančią asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis.
Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos. XIX a. pr. Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Rašytojas L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui, laikė netenkančiu dvasinių vertybių – meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.
Paprasčiausiai sakant, vegetarizmas yra mitybos būdas, kai atsisakoma valgyti tai, kas turi kraujo arba, kitaip sakant, „gyvus“ organizmus – žuvį, paukštieną, vištieną, kiaulieną ir taip toliau. Priešingai nei kai kurie mano, vegetarai valgo ne tik „žolę“ – pieno gaminiai, kruopos ir taip toliau – viskas vegetariška.
Ne retai vegetarizmas maišomas su veganizmu. Veganai iš savo maisto išima viską, kas yra gyvulinės kilmės – kiaušiniai, pieno produktai, medus ir kiti panašūs produktai.
Šiais laikais vegetarizmą yra pasirinkę daug įžymių žmonių – Andrius Mamontovas, Woody Allen, Justin Timberlake…
Vegetarizmo priežastys
Pirmiausiai, nereikėtų absoliutinti ir sakyti: „O kas bus, jei dabar visi taps vegetarais“. Tai nėra vegetarizmo siekiamybė. Vegetarizmas – kiekvieno asmeninis pasirinkimas.
Viena dažniausiai sutinkamų vegetarizmo priežasčių – žudymas. Daugelis vegetarų atsisako mėsos, nes nenori žudyti gyvūnų, kurie yra skerdžiami maistui. Jau daugelį metų yra apie tai kuriami filmai, tarkime, „Earthlings“, kurį nepatartina žiūrėti silpnesnių nervų žiūrovams – filme rodomos žiaurios skerdimo scenos įvairių fermų, gyvūnų gyvenimas jose.
Kai kuriems tokie filmai gali pasirodyti keisti ar net šiek tiek juokingi – juk dauguma mūsų ir taip žinome, iš kur atkeliauja dešra ant mūsų stalo, tačiau vakarų šalyse tai jau yra problema – pavyzdžiui, dažnas britas nė nenutuokia, iš kur atsiranda pienas arba mėsa…
Dar viena priežastis – mėsos pramonės žala planetai. Labiausiai atšilimą sukeliančios dujos yra metanas, o pagrindinis jo šaltinis – gyvulininkystė. Metano reikšmė planetai yra didesnę už visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį kartu sudėjus. Palyginus su anglies dvideginiu, metano poveikis yra didesnis net dvidešimt vieną kartą.
Gyvulininkystės pramonė pagamina šimtą milijonų tonų metano dujų per metus! Dėl šios priežasties, žmonės, susirūpinę ekologija, taip pat pasirenka vegetarizmą.
Dar, žinoma, kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, yra religininiai sumėtimai.
Taip pat, yra vegetarų, kurie tiesiog nemėgsta mėsos, yra priversti jos atsisakyti dėl sveikatos problemų arba… Mados.
Trumpa (būsimo)vegetaro atmintinė
Žmonėms, tvirtai apsisprendusiems tapti vegetarais, reikėtų atidžiai rinktis produktus ir valgyti kuo įvairesnį maistą. Subalansuotas valgiaraštis gali padėti išvengti daugelio vegetarų tykančių ligų.
Atsisakius mėsos, žmonėms dažnai pradeda stigti pagrindinių mikro elementų – geležies, cinko ir vario. Ima varginti silpnumas, lūžinėja nagai, slenka plaukai, sausėja oda. Atsisakius jūros produktų, kiaušinių, lėčiau gyja žaizdos, gali atsirasti odos pažeidimų.
Augalinės kilmės maistas visiškai neturi ir labai svarbaus vitamino B12. Todėl vegetarams reikėtų vartoti daug grūdinės kilmės produktų, pieno, vaisių ir daržovių.
Reikiamų maisto medžiagų ir vitaminų gausite iš sojos, grikių, rugių, sezamo, lęšių, įvairių riešutų, moliūgų sėklų, rugių, razinų, pupelių, migdolų, brokolių, bulvių, džiovintų ir šviežių vaisių ir taip toliau.
Svarbiausia, nepamiršti prižiūrėti tai, ką valgote., juk maistas – pagrindinis jūsų fizinės būsenos faktorius. Norite gerai jaustis – gerai valgykite! Sėkmės!
Parengė Goda Raibytė
Šiandien klausimas valgyti mėsą ar jos nevalgyti nėra esminis. Atsisakius mėsos tampama vegetaru, tačiau dažnai pamirštama, kad gera savijauta priklauso ne nuo kurio nors vieno produkto, tačiau nuo mūsų suvartojamo maisto visumos. Ką ir kiek turėtume valgyti, kad būtume sveiki – štai kur klausimas.
Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės, chemijos mokslų daktarės, docentės, daugybės knygų apie vegetarizmą ir sveiką gyvenseną autorės Ksaveros Vaištarienės teigimu, vegetarizmas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis ir yra naudingas tada, kai yra derinamas su sveikos mitybos principais. Todėl prieš tampant vegetaru reikėtų priimti sprendimą, ar pasirinkti sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos kelią stengiantis įsiklausyti į savo organizmo poreikius, ar pasilikti prie senų, įprastų ir „patogių“ mitybos įpročių.