Venecija
Daugelyje Europos miestų, kurių aišktėse ir parkuose apstu balandžių, šie paušteliai nėra labai mėgstami ir dažnai vadinami „žiurkėmis su sparnais“. Visgi menininkai Julian Charriere ir Julius von Bismarck galvoja kitaip – jie, norėdami pakeisti žmonių požiūrį į balandžius, tiesiog perdažė keliasdešimt šių paukštelių visomis vaivorykštės spalvomis ir paleido į laisvę. Šią akciją (žinoma, nepakenkdami savo „eksponatams“) duetas įgyvendino per „Venecijos bienalę’2012“. Ryškiaspalviai balandžiai tikrai išsiskiria iš minios, tačiau blogo įpročio nusilengvinti ant praeivių galvų neprarado…
Nuo seno žmonės maišo įvairiausius pasaulio kampelius tam, kad patirtų jų dovanojamą romantiką. Taip susiklostė, kad dažniausiai sąrašo viršuje atsiduria Paryžius. Laikas.lt siūlo susipažinti su kitais romantiškais miestais.
Savaitgalį pasibaigusi 54-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė, vykusi nuo birželio 4 iki lapkričio 27 dienos, pasiekė lankomumo rekordą. Rengėjų duomenimis, renginį šįmet aplankė 440 tūkstančių žmonių (18 proc. daugiau negu 2009 metais).
Renginio interneto puslapyje pažymima, kad ši bienalė ne tik sumušė savo lankomumo rekordą, bet ir tapo populiariausia paroda Italijoje. Rengėjų skaičiavimais, kasdien parodą aplankydavo vidutiniškai po 2850 žmonių. Rekordiškai daug lankytojų – 12 tūkst. 420 žmonių bienalėje buvo spalio 29 ir 30 dienomis.
54-ojoje Venecijos bienalėje dalyvavo 89 šalių atstovai (2009 m. šalių dalyvių buvo 77). Šių metų bienalės tema buvo „ILIUMInacijos” (ILLUMInations).
Bienalės apdovanojimą „Auksinį liūtą” už indėlį į šiuolaikinį meną pelnė amerikiečių menininkė Elein Stiurtevant (Elaine Sturtevant) ir austrų menininkas Francas Vestas (Franz West). Geriausia nacionaline paroda žiuri pripažino Vokietijos ekspoziciją.
ELTA primena, kad Lietuvos paviljone eksponuotas menininko Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos” pelnė specialųjį Venecijos bienalės vertinimo komisijos apdovanojimą kartu su Švedijos autorės Klaros Liden projektu „Be pavadinimo”. D. Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos” – tai vaizduojamojo meno kolekcija, kurią sudaro menininkų, 1992-2010 m. gavusių Kultūros ministerijos valstybinę stipendiją, kūriniai.
Lietuvai tarp pavienių kūrėjų šįmet atstovavo ir vilnietis menininkas Gintaras Didžiapetris.
Kas dveji metai rengiamoje Venecijos bienalėje Lietuva dalyvauja nuo 1999 metų. Sėkmingiausiai buvo pristatyti menininkai Deividas Narkevičius, Jonas Mekas, Svajonė ir Paulius Stanikai, Nomeda ir Gediminas Urbonai bei praėjusioje bienalėje mūsų šaliai atstovavęs JAV gyvenantis Žilvinas Kempinas.
68-ojo Venecijos kino festivalio pagrindinis prizas – „Auksinis liūtas” – atiteko rusų režisieriui Aleksandrui Sokurovui už filmą „Faustas”. Ši Vokietijoje, Ispanijoje ir Islandijoje kurta juosta remiasi Johano Volfgango Gėtės (Johann Wolfgang von Goethe) to paties pavadinimo kūriniu.
Geriausiais aktoriais pripažinti kinė Deani Ip (Deani Ip) ir Vokietijoje gimęs Michaelis Fasbenderis (Michael Fassbender).
M. Fasbenderis apdovanotas už vaidmenį režisieriaus Stivo Makvyno (Steve McQueen) filme „Gėda” („Shame”), kuriame jis vaidina sekso manijos apsėstą vyrą.
D. Ip apdovanojimas skirtas už vaidmenį jaudinančioje dramoje „Paprastas gyvenimas” („A Simple Life”). Čia ji vaidina senyvą damą, kuri po kelis dešimtmečius trukusio tarnaitės darbo atsiduria senelių namuose.
Už geriausią režisūrą „Sidabrinį liūtą” atsiėmė Kinijos režisierius Cai Šangdziun (Cai Shangjun), sukūręs juostą „Žmonės kalnai, žmonės jūra” („People Mountain People Sea”).
Specialusis žiuri prizas atiteko italui Emanueliui Krialezei (Emanuele Crialese) už filmą „Kieta žemė” („Terraferma”).
Venecijos kino festivalio žiuri vadovavo amerikiečių režisierius Darenas Aranofskis (Darren Aronofsky).
Kas dveji metai vykstantis Venecijos kino festivalis yra Venecijos bienalės dalis ir rengiamas nuo 1932 metų su pertrauka Antrojo pasaulinio karo metais.