žieminės padangos
Padangų pirkimas – neišvengiamas procesas kiekvienam vairuotojui. Parduotuvėse yra šimtai skirtingų dydžių, tipų ir prekinių ženklų padangų, tad daugeliui nėra paprasta išsirinkti tinkamiausią jo poreikiams ir piniginei produktą. Dažnai galima išgirsti nuomonę, jog užtenka žinoti padangų matmenis, tačiau jie – tik vieni iš daugelio svarbių kintamųjų. Automobilių ir padangų specialistai iš „Goodyear“ ir BMW vairavimo akademijos parengė atsakymus į aštuonis klausimus, aktualiausius renkantis automobilio apavą artėjančiai žiemai.
Šie metai ne išimtis jau tradicija tapusiam posakiui „žiema kelininkus užklupo netikėtai“. Tačiau problema dažniausiai yra ne kelininkų aplaidumas, tačiau vairuotojų neatsakingumas. Dažnas vairuotojas, siekdamas sutaupyti pinigus, perka naudotas padangas ar ilgai delsia persimontuoti vasarines padangas į žiemines. Taip netikėtai iškritus pirmajam sniegui laikraščių ir internetinių portalų antraštės mirga įvairiausiomis keliuose nutikusiomis nelaimėmis. Ką padaryti, kad būtų išvengta nemalonių incidentų, kurių metu gali nukentėti ne tik automobilis, bet ir vairuotojas ar kiti asmenys.
Susisiekimo ministerija primena vairuotojams, kad nuo rytojaus, lapkričio 10 d., šalies keliuose draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis, o automagistralėse reikia sumažinti greitį. Susisiekimo ministerija primena vairuotojams, kad nuo rytojaus, lapkričio 10 d., šalies keliuose draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis, o automagistralėse reikia sumažinti greitį.
Susisiekimo ministerija primena šalies vairuotojams, kad nuo šiandien šalies keliuose draudžiama važinėti su vasarinėmis padangomis, o automagistralėse reikia sumažinti greitį. Daugiau dėmesio saugumui turėtų skirti ir pėstieji – tamsiuoju paros metu būtina užsisegti atšvaitus.
Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. šalies keliuose draudžiama su vasarinėmis padangomis eksploatuoti tas transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos. Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.
Susisiekimo ministerija taip pat primena, kad lengviesiems automobiliams automagistralėse ir greitkeliuose nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/h greičiu. Reikalavimas keisti vasarines padangas šaltuoju metų periodu ir mažinti greitį magistralėse nustatytos Kelių eismo taisyklėse (KET).
Pasak saugaus eismo specialistų, net ir nedidelė avarija paprastai pridaro daugiau nuostolių, nei kainuoja komplektas žieminių padangų. Vairuotojai turėtų pasirūpinti savo ir savo artimųjų saugumu, nes eismo sąlygos šiuo metų laiku yra žymiai sudėtingesnės nei vasarą. Lengvųjų automobilių žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.
Saugaus eismo specialistai pataria vengti įsigyti naudotas ir restauruotas padangas, nors kartais jos būna gerokai pigesnės. Šiuo metu šalyje galima įsigyti net kelių dešimčių skirtingų gamintojų padangų. Specialistai pataria rinktis jas pagal finansines galimybes, bet naujas. Naujų padangų modernesnė technologija, jų protektoriaus guma minkštesnė, geresnis sukibimas su kelio paviršiumi, taigi jos yra saugesnės.
Dygliuotos padangos važinėjant mieste nėra būtinos. Naudojant tokias padangas ant automobilio būtina prisiklijuoti skiriamąjį ženklą, informuojantį apie tai.
Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba prie drabužių prisisegti atšvaitą.
Važiuojant dviračiu tamsiuoju paros metu, jo priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Dviratininkas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prisisegęs šviesą atspindinčius elementus.
Susisiekimo ministerija ragina vairuotojus ir kitus eismo dalyvius tamsiuoju paros metu keliuose būti ypač atidžius.
Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, pirmas sniegas paprastai sukelia 50 proc. daugiau eismo įvykių nei įprastomis dienomis, o plikledis nulemia trečdaliu didesnį avaringumą. Todėl patariama jau dabar pasirūpinti žieminėmis padangomis ir taip sumažinti eismo įvykio riziką eismo sąlygoms staiga pablogėjus.
„Ironizuojama, kad žiema visada užklumpa netikėtai. Remdamiesi savo patirtimi galime patvirtinti, kad pirmųjų žiemos išpuolių aukomis dažniausiai tampa savo automobilių žiemai dar nespėję paruošti vairuotojai,“ – sako draudimo bendrovės „If” transporto žalų departamento vadovas Ernest Goliančik.
Pagal kelių eismo taisykles pasikeisti automobilių padangas į žiemines privalu iki lapkričio 1 d., tačiau neretai gerokai anksčiau iškrenta sniegas ar susidaro plikledis. Anot klimatologės Audronės Galvonaitės, anksčiausiai pirmas sniegas Lietuvoje buvo iškritęs rugsėjo 28 dieną 1972 metais, 2002-aisiais snigo spalio 7 dieną, o 1992 – aisiais žiemiški orai vyravo visą spalio mėnesį.
„Jeigu padangos nėra dygliuotos, tikrai nevertėtų laukti lapkričio 1 d., kai važinėti žieminėmis padangomis tampa privaloma. Deja, kaip rodo mūsų praktika, dar lapkričio pirmąją didelė dalis vairuotojų nebūna paruošę savo automobilių žiemai, o tokiu metu ir klimatinės, ir eismo sąlygos dėl plikšalų ar šlapdribų jau būna labai nepastovios ir dažnai pavojingos,”- sakė Kelių policijos valdybos vyresnioji specialistė Aistė Dijokaitė.
Pasak specialistės, pasikeisti vasarines padangas į žiemines reiktų, kai vidutinė paros temperatūra nukrenta iki 7 laipsnių šilumos.
„Šiuo metu vyrauja gana šalti orai. Jeigu ši tendencija nepasikeis, pirmasis sniegas gali užklupti bet kada, o pirmojo sniego nuostoliai būna dideli – kyla daug eismo įvykių, nuo sniego svorio lūžta nespėję lapų nusimesti medžiai,“ – sakė klimatologė A.Galvonaitė.
Jos teigimu, dar pavojingesnė situacija susiklosto, jei pirmas sniegas iškrenta tamsiu paros metu. Tokia situacija tampa tikru išbandymu vairuotojams.
„Be žieminių padangų reikėtų pasirūpinti ir kitais paprastais, tačiau saugumą kelyje lemiančiais dalykais: patikrinti, ar gerai veikia visi žibintai, pasikeisti langų apiplovimo skystį į žieminį, pasirūpinti ledo gramdikliu stiklams valyti,“ – pataria draudimo specialistai.
„If P&C Insurance AS“ – viena didžiausių Baltijos regione ne gyvybės draudimo bendrovių. Įmonėje šiuo metu dirba 615 žmonių, iš jų 177 – Lietuvoje. 2010 m. Estijos komercijos ir pramonės rūmai draudimo bendrovę „If“ pripažino konkurencingiausia finansų sektoriaus įmone.