Dažniausiai savaitgalius planuojame ir jau gerokai anksčiau žinome, ką veiksime vakare. Visgi šį kartą situacija lėmė, kad išvyką į miesto centrą teko organizuoti spontaniškai.
Taip išėjo, kad neplanuotas turas po miestą tapo ir gana įdomiu tyrimu „ką gali pasiūlyti Vilnius“. Išvada tokia, kad net ir per daug neplanuojant vakaras Vilniaus senamiestyje neprailgsta.
Pradžiai – nemokamas džiazas
Taigi – Vilnius, penktadienio vakaras ir kelių žmonių kompanija, staiga turinti nuspręsti, kur eiti. Variantai tinka bet kokie, tačiau yra viena rimta sąlyga – negalima tiesiog sėdeti kavinėje, būtina ką nors išgirsti ar/ir pamatyti. Pirma stotele pasirinkome Fluxus ministeriją. Čia nemokamą koncertą surengė Lietuvos būgnų guru Arkadijus Gotesmanas su kolegomis muzikantais.
Džiazo mėgėjams šių atlikėjų pristatinėti nereikia, o ir nežinantiems Juozo Kuraičio (saksofonas), Dimos Golovanovo (fortepijonas) ir kitų, koncertas turėjo palikti įspūdį. Taip, tai džiazo muzikantai, grojantys ypač profesionaliai ir pedantiškai, tad vietomis kiek nuobodokai. Tai anaiptol nereiškia, kad jie groja blogai. Čia kaip ir su fizika ar chemija – įdomu tol, kol neprasideda matematinės formulės.
„Fluxus ministerijoje” kartais atrodė, kad „chebra“ užsigrojo sau, pamiršę, kad eksperimentai su sinkopėmis, solo improvizacijomis ir kitomis variacijomis vidutinį klausytoją gal ir ne visada „veža“ taip pat, kaip atlikėjus. Visgi muzikantai buvo tikrai įsijautę, ekspresyvūs ir atsipalaidavę. Vakaro pradžia, mano nuomone, sėkminga, nors jau išties norėjosi paieškoti ko nors kito. Patraukėme toliau.
Neda ir „Bluesmakers“ nesužavėjo
Kitu kelionės etapu pasirinkome muzikinį klubą „Brodvėjus“, kur specialią (tik šįkart jau mokamą) programą parengė Neda ir „Bluesmakers“. Speciali ji turbūt dėl to, kad kolektyvas apskritai negroja labai dažnai. Kitokį ypatingumą atrasti buvo sunku.
Atlikti kūriniai nepsirodė niekuo išsiskiriantys. Programa gana monotoniška, nuobodoka, nors susirinkusi publika, regis, taip nemanė. Gal vakaras labiau priminė užsakytą pobūvį, tačiau tiek muzikantai, tiek klausytojai atrodė gerai leidžiantys laiką.
Neda ir dainavo, ir grojo, ir publikai padainuoti davė. Netrūko čia ir šokančių. Jei būtume 15 -20 metų vyresni, turbūt „Brodvėjuje“ būtume praleidę visą vakarą. Visgi, reikia pripažinti, nesinorėjo ilgiau čia užtrukti. Nors Nedos ir grupės koncertas kokybiškai buvo šaunus, tačiau jam paprasčiausiai trūko gyvybės ir šviežumo. Atvirai pasakius, buvo kiek gaila pinigų už bilietą.
Kaina – svarbi
Po „Brodvėjaus“ norėjosi muzikinę odisėją pratęsti. Deja, svarbus veiksnys tampa ir renginių kaina. Nors pasiūlos netrūksta, tačiau vidutinis vilnietis turbūt negali sau leisti išmaišyti visą senamiestį ir aplankyti visus koncertus.
Tą vakarą į klubą „Havana Social Club“ kvietė „Biplan“, pristatantys naują albumą. Visą „Siemens“ areną okupavo „Labas diskoteka“, kur koncertavo ne vienas žymus atlikėjas. Problema ta, kad bilietai į šiuos renginius kainuoja 15 -30 litų, tad juos įtraukti į vakaro programą, deja, per brangu.
Visgi rasta puiki alternatyva – jei negalima klausyti muzikos, galima žiūrėti filmus. Tam puikią progą sudarė ketvirtadienį prasidėjęs „Vilniaus kino šortų“ festivalis, penktadienį pristatęs LMTA kino ir TV operatorių baigiamųjų darbų peržiūrą.
Galutinė išvada tokia – renginių Vilniuje netrūksta, tad užklupus svečiams ar šiaip begaliniam norui praleisti vakarą ne namuose, problemų nebus. Visgi, jei turite skaičiuoti pinigus, geriau susiplanuoti, kur eisite ir kiek tam skirsite pinigų. Visa kita už jus padarys miestas, kuriam šurmulio netrūksta.
