Vaikystėje patirtos traumos gali palikti gilų pėdsaką žmogaus psichikoje ir lemti tai, kaip jis susidoroja su stresu ar emociniais iššūkiais suaugus. Neseniai atliktas tyrimas Kinijoje, paskelbtas žurnale Scientific Reports, atskleidė, kad vaikystės smurtas gali daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką jaunuolių su depresija gebėjimui susidoroti su sunkumais. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka du psichologiniai veiksniai – atsparumas (resilience) ir impulsyvumas.
Depresija – vis dažnesnė jaunimo problema
Depresija – tai rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis užsitęsusiu liūdesiu, beviltiškumo jausmu, apatija, energijos trūkumu ir susidomėjimo praradimu anksčiau maloniais dalykais. Depresijos simptomai dažnai trukdo žmogaus kasdieniam gyvenimui, mokymuisi, darbui, socialiniams santykiams ir bendrai savijautai.
Pagrindiniai depresiniai sutrikimai yra dvi formos – didysis depresinis sutrikimas ir bipolinis sutrikimas. Pastarasis pasižymi stipriais nuotaikų svyravimais tarp depresinių ir maniakinių (ar hipomaniakinių) epizodų.
Tyrimo tikslas – suprasti, kaip vaikystės traumos veikia streso įveikos būdus
Tyrimo autorė Jiawei Zhou su kolegomis analizavo, kaip vaikystės smurtas veikia jaunuolių, sergančių depresija ar bipoliniu sutrikimu, gebėjimą susidoroti su gyvenimo sunkumais. Taip pat buvo lyginami rezultatai su psichiškai sveikais bendraamžiais.
Vaikystės traumos šiame tyrime apėmė:
- Emocinį smurtą (pvz., nuolatinį kritikavimą, žeminimą);
- Fizinį smurtą (pvz., mušimą, deginimą);
- Seksualinį smurtą (bet kokį vaikui nesuprantamą ar nepriimtiną seksualinį kontaktą);
- Emocinį nepriežiūrą (emocinės paramos stoka);
- Fizinę nepriežiūrą (maisto, prieglobsčio, sveikatos priežiūros trūkumas).
Pagrindinės išvados
Tyrimas parodė, kad kuo daugiau vaikystėje patirta traumų, tuo mažesnis atsparumas, didesnis impulsyvumas ir dažniau naudojamos neigiamos streso įveikos strategijos. Ši tendencija buvo pastebėta visose trijose tiriamųjų grupėse.
Svarbiausi rezultatai:
- Depresija sergantiems jaunuoliams vaikystės traumos turėjo tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką jų gebėjimui susidoroti su stresu (per atsparumo ir impulsyvumo pokyčius).
- Bipoliniu sutrikimu sergantiems trauma veikė netiesiogiai – atsparumo ir impulsyvumo dėka.
- Sveikiems jaunuoliams atsparumas buvo susijęs su pozityvesnėmis streso įveikos strategijomis, tačiau impulsyvumas čia reikšmingos įtakos nedarė.
Tyrimo autoriai pabrėžia: „Vaikystės traumos daro reikšmingą poveikį jaunuolių gebėjimui susidoroti su iššūkiais, ypač jei jie serga depresija. Atsparumo stiprinimas ir impulsyvumo valdymas gali padėti šiems jaunuoliams išsiugdyti pozityvesnius streso įveikos būdus.„
Nors tyrimas pateikia vertingų įžvalgų, svarbu pažymėti, kad jis negali įrodyti priežastinių ryšių – jis tik siūlo galimus sąryšius tarp analizuotų veiksnių. Vis dėlto šie duomenys gali tapti pagrindu tolesniems tyrimams ir psichikos sveikatos prevencijos programoms.
Šis tyrimas pabrėžia, kaip svarbu atkreipti dėmesį į vaikystės patirtis ir jų poveikį psichikos sveikatai. Geriau suprasdami, kaip atsparumas ir impulsyvumas formuoja mūsų reakcijas į stresą, galime padėti jaunuoliams ne tik geriau susidoroti su emociniais iššūkiais, bet ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
