Nors dauguma žmonių sezoninį liūdesį sieja su tamsiais žiemos mėnesiais, vis daugiau specialistų kalba apie reiškinį, vadinamą vasaros depresija. Tai mažiau žinomas, tačiau ne mažiau sudėtingas emocinės sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis būtent šiltuoju metų laiku. Užuot mėgavęsi atostogomis ir saulėtomis dienomis, kai kurie žmonės jaučia išsekimą, dirglumą, prastą miegą ir net depresijos simptomus.
Kas yra vasaros depresija?
Vasaros depresija – tai sezoninio afektinio sutrikimo (SAD) forma, kuri pasireiškia ne žiemą, o vasarą. Psichiatrai Thomas Wehr ir Norman Rosenthal, pirmieji aprašę SAD dar 1980-aisiais, netrukus pradėjo gauti laiškų iš žmonių, kuriems liūdesys ir emocinis diskomfortas sustiprėdavo būtent vasaros metu.
Skirtingai nei žiemos depresija, kuri pasireiškia vangumu ir apetito padidėjimu, vasaros depresija pasižymi nemiga, sumažėjusiu apetitu, nerimu ir svorio kritimu. Žmonės dažnai jaučiasi „ne vietoje“ – kai visi džiaugiasi vasara, jie kovoja su savo emocine savijauta.
Kodėl karštis gali sukelti depresiją?
Moksliniai tyrimai rodo, kad aukšta temperatūra ir drėgmė gali paveikti psichinę sveikatą keliais būdais:
- Miego sutrikimai. Karštis trukdo kokybiškam poilsiui, o prastas miegas tiesiogiai susijęs su depresijos simptomais.
- Fizinis stresas. Organizmas, bandydamas palaikyti normalią temperatūrą, patiria papildomą krūvį, kuris gali išsekinti ir psichiškai.
- Neurotransmiterių disbalansas. Kai kurie tyrimai rodo, kad šiluma gali paveikti medžiagų, atsakingų už nuotaiką, pusiausvyrą smegenyse.
- Termoreguliacijos sutrikimai. Depresija sergantiems asmenims dažnai būna pakilusi kūno temperatūra, ypač naktimis.
Įdomu tai, kad padidėję agresijos atvejai, smurtiniai nusikaltimai ir net savižudybių skaičius taip pat koreliuoja su karščiausiomis metų dienomis.
Kaip palengvinti vasaros depresijos simptomus?
Nors vasaros depresija dar nėra išsamiai ištirta, keli paprasti būdai gali padėti:
- Kūno vėsinimas. Oro kondicionieriai, vėdinimo sistemos, šaltos vonios ar plaukiojimas gali suteikti laikiną palengvėjimą.
- Paradoksali šilumos terapija. Kai kurie tyrimai rodo, kad trumpalaikis buvimas aukštoje temperatūroje (pavyzdžiui, pirtyje) gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį.
- Savo būsenos stebėjimas. Fiksuojant, kada jaučiatės prasčiau ar geriau, galima iš anksto numatyti situacijas, kurios sukelia diskomfortą, ir jų vengti.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
