Šiuolaikinėje visuomenėje vyriškumo normos dažnai tampa savotiškais pančiais, ribojančiais vyrų emocinius ryšius ir artimas draugystes. Dauguma vyrų trokšta gilesnio bendravimo su kitais vyrais, tačiau baiminasi nesupratimo ar net patyčių. Dėl socialinių normų ne tik pasunkėja vyrų draugystė, bet ir neigiamai paveikia jų emocinę sveikatą.
Vienišumo fenomenas tarp vyrų
Daugelis tyrimų rodo, kad vyrai vis dažniau jaučiasi vieniši ir neturi artimų draugysčių. Jungtinėse Valstijose vienas iš penkių vyrų neturi nė vieno artimo draugo, o Jungtinėje Karalystėje šis skaičius siekia net trečdalį. Beveik pusė britų vyrų pripažįsta, kad negalėtų pasitikėti draugu ir su juo aptarti savo problemų. Be to, vyrų draugystės dažnai yra labiau orientuotos į veiklas – sportą, politiką ar darbą – nei į asmeninių išgyvenimų dalijimąsi.
Kodėl vyrai vengia emocinio atvirumo?
Vyrams nuo mažens yra diegiama, kad tikras vyriškumas siejasi su savarankiškumu ir emocijų slopinimu. Jie bijo būti palaikyti silpnais ar nevyriškais, todėl nesidalija savo išgyvenimais net su artimiausiais draugais. Netgi tokiose situacijose, kai draugas išreiškia savo emocinius sunkumus, vyrai dažnai nesijaučia turintys tinkamus įrankius, kaip į juos reaguoti. Vietoj supratimo ir palaikymo jie neretai pasirenka tylą arba stengiasi greitai pakeisti pokalbio temą.
Vyrų draugystė: vyriškumo normų poveikis
Kai kuriuose socialiniuose sluoksniuose net paprastas gestas, kaip draugiškas prisilietimas ar emocijų išreiškimas, gali būti interpretuojamas kaip silpnumo ženklas. Vyrų socializacija dažnai paremta idėja, kad emocinis atvirumas yra nepriimtinas. Tai sukuria užburtą ratą: vyrai vengia kalbėti apie savo jausmus, nes bijo atstūmimo, o jų draugai, nematydami tokio elgesio pavyzdžių, taip pat lieka užsidarę.
Ar galima šią tendenciją pakeisti?
Tyrimai rodo, kad vyrai, kurie sugeba užmegzti artimas draugystes su kitais vyrais, yra laimingesni, rečiau patiria stresą ir net turi stipresnius santykius su savo partnerėmis. Kai kurie vyrai jau bando keisti šią situaciją – pavyzdžiui, kuria grupes, kuriose sąmoningai mokosi empatiškai bendrauti ir kurti gilias draugystes.
Vienas iš pavyzdžių – buvęs JAV kariuomenės medikas, kuris pastebėjo, kad jo bendruomenėje nėra vyrams skirtų susitikimų, išskyrus sporto ar darbo renginius. Jis įkūrė draugystės klubą, kuriame vyrai gali mokytis ne tik klausytis, bet ir kalbėti apie savo vidinį pasaulį. Tokios iniciatyvos rodo, kad vyrų draugystė gali būti ne tik veiklų, bet ir emocinio palaikymo erdvė.
Vyrų draugystė: ką galima padaryti jau dabar?
Norint keisti šią situaciją, būtina pradėti nuo savęs. Pavyzdžiui, jei draugas pasidalija savo sunkumais, verta pabandyti įsiklausyti ir parodyti palaikymą vietoj bandymo pakeisti temą ar pasiūlyti greitą sprendimą. Taip pat galima sąmoningai inicijuoti atviresnius pokalbius su draugais, paklausti, kaip jie jaučiasi, ir parodyti, kad emocinis ryšys gali būti ne mažiau svarbus nei bendra veikla.
Draugystė tarp vyrų neturėtų būti tik bendri pomėgiai ar paviršutiniškos diskusijos. Tikroji draugystė atsiranda tada, kai yra vietos nuoširdumui, supratimui ir palaikymui. Drąsa būti pažeidžiamam – tai pirmas žingsnis link gilesnių, tikresnių santykių su kitais vyrais.
Šaltinis: https://psyche.co/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
