25-asis „Vilnius Jazz“ festivalis prasideda šiandien

Šis 1987-aisiais gimęs renginys buvo vienas pirmųjų laisvėjančios Lietuvos ženklų. Nuo pirmųjų gyvavimo metų „Vilnius Jazz“ orientavosi į naująsias džiazo ir improvizacinės muzikos kryptis, rodė šalyje šiuolaikinį Europos ir Amerikos džiazą – atvėrė duris šiai muzikai į Lietuvą.
 

Būtent šio festivalio scenoje lietuvių publikai pirmą kartą prisistatė visas būrys Europos improvizacinės muzikos korifėjų, vieni ryškiausių JAV šiuolaikinio džiazo kūrėjų – Roscoe Mitchellas, Oliveris Lake‘as, Leroy Jenkinsas, Steve‘as Lacy, Arthuras Blythe‘as, Cuong Vu, Myra Melford, Charlesas Gayle‘as bei daugelis kitų. Čia pasirodė visas japonų džiazo elitas.
 

„Vilnius Jazz“ ketvirtį amžiaus puoselėjo įdomiausias, originaliausias šios muzikos apraiškas, skatino Lietuvos muzikantų integraciją į tarptautinę džiazo bendruomenę ir drąsius jaunimo eksperimentus.

Pasak festivalio sumanytojo ir rengėjo Antano Gusčio, šiemečiai „Vilnius Jazz“ projektai tarsi apibendrins nueitą kelią.

„Visos penkios kolonos, į kurias remiasi festivalis, šiemet bus itin tvirtos, – žadėjo festivalio prodiuseris. -Jubiliejų švęsime su iškiliausiomis Europos, JAV, Japonijos šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos asmenybėmis, ryškiausiais Vilniaus džiazo mokyklos atstovais, talentingu šalies jaunimu“.
 

„Vilnius Jazz“ žvaigždžių sąrašą šiemet papildys Niujorko scenos pažibos Michaelas Formanekas, Timas Berne, Craigas Tabornas, Geraldas Cleaveris, parengę M.Formaneko muzikos programą. Festivalio scenoje išgirsime Europos „free“ džiazo pionieriaus Peterio Brötzmanno trio „Full Blast“, kūrybingiausius Prancūzijos, Šveicarijos, Ispanijos, Izraelio improvizuotojus. Simboliška, kad jubiliejaus proga publikai prisistatys net dvi išskirtinės japonų grupės – „Fuwa Works“ ir „Hikashu“.
 

Nuo pirmųjų gyvavimo metų „Vilnius Jazz“ palaiko ir propaguoja tarptautinį pripažinimą pelniusią Vilniaus džiazo mokyklą ir jos atlikėjus, inicijuoja ryškiausių jos atstovų projektus, kurie neretai persikelia ir į kitas Europos scenas.
 

„Turbūt neįmanoma geriau pristatyti Vilniaus džiazo mokyklos negu Vladimiro Tarasovo suburto „Lithuanian Art Orchestra“ projektu“, – svarstė A.Gustys. Mat šiame kolektyve muzikuoja iškiliausios Vilniaus džiazo mokyklos figūros. Jubiliejaus proga ryžtasi atgaivinti orkestrą po dešimtmetį trukusios kūrybinės pauzės.
 

Jau septintus metus iš eilės į „Vilnius Jazz“ sceną kils jauniausia šalies džiazo kūrėjų karta – čia varžysis „Vilnius JazzYoung Power“ konkurso finalininkai. Šis festivalio sumanytas konkursas atvedė į džiazo sceną ne vieną perspektyvų kolektyvą, atskleidė talentų, kurie šiandien sėkmingai reiškiasi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Šiemet net keli jų pasirodys festivalio pagrindinėje programoje.
 

Simboliška bus ir festivalio pradžia. Tai – laisvojo džiazo tėvui Johnui Coltrane‘ui skirtas Arkadijaus Gotesmano, Juozo Kuraičio ir Eugenijaus Kanevičiaus projektas „Tribute to John Coltrane“.
 

Šio projekto įkvėpėjas A. Gotesmanas jau ne pirmą kartą atsigręžia į maištingąjį džiazo novatorių. „Johnas Coltrane‘as buvo pirmasis, leidęs nevaržomai reikštis būgnininkui, išlaisvinęs jo galimybes“, – aiškino Arkadijus.
 

„Tribute to John Coltrane“ savotiškai praplės A.Gotesmano šiemet pradėtą etapinį ciklą „Būgnininkų istorijos“, skirtą „free“ ir avangardinio džiazo pionierių atminimui. Mat šio ciklo idėja – atskleisti, kas įkvėpė šiuos menininkus kurti kitaip, pakeisti džiazo raidą, kas lėmė jų laisvės polėkį. Vienas jų įkvėpėjų buvo J.Coltrane‘as.
 

Trio sudarė savo programą iš rečiau atliekamų J.Coltrane‘o kompozicijų bei originalių jo muzikos versijų.