Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Nors dažnai kalbame apie genetiką, vis daugiau kardiologų pabrėžia, kad mūsų širdies būklę lemia ir kasdieniai įpročiai. Deja, kai kurių pavojingų klaidų daugelis net nepastebi – jos tampa įprastine gyvenimo dalimi.
Miegas – ne prabanga, o būtinybė
Nuolatinis miego trūkumas – tai ne tik nuovargio priežastis, bet ir pavojus širdžiai. Jei reguliariai miegate tik 5–6 valandas per parą, jūsų širdies sistema patiria nuolatinę perkrovą. Miego metu organizmas atsigauna – sumažėja kraujospūdis, sulėtėja širdies ritmas, vyksta vidinis „perkrovimas“. Kai šio etapo nuolat trūksta, didėja rizika susirgti hipertenzija, ištikti insultui ar net staigiai mirčiai nuo širdies sustojimo.
Miesto oras gali bloginti širdies būklę
Daugelis pamiršta, kad užterštas oras – tai ne tik nemalonus kvapas ar dulkės. Smulkios kietosios dalelės patenka į plaučius ir skatina lėtinį uždegimą, kuris ilgainiui virsta aterosklerozinėmis plokštelėmis kraujagyslėse. Tai trikdo kraujotaką, didina spaudimą ir sukuria sąlygas infarktui.
Nuolatinis stresas gali bloginti širdies būklę
Stresas yra natūrali reakcija į pavojų, tačiau kai jis tampa kasdieniu fonu, širdis pradeda kentėti. Lėtinis stresas kelia kortizolio lygį, didina kraujospūdį, spartina širdies darbą ir sukelia sisteminį uždegimą organizme. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali baigtis hipertenzija, išemine širdies liga ar širdies nepakankamumu.
Dantų šepetėlis – ginklas nuo infarkto?
Skamba netikėtai, bet burnos higiena turi tiesioginę įtaką širdies sveikatai. Lėtinis dantenų uždegimas (periodontitas), kuris būdingas net 80 % suaugusiųjų, leidžia bakterijoms patekti į kraujotaką. Tai sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui silpnina kraujagyslių sieneles ir gali tapti širdies ligų priežastimi.
Žarnynas – širdies sąjungininkas arba priešas
Žarnyno mikroflora lemia ne tik virškinimą, bet ir širdies veiklą. Pusiausvyra tarp „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų reguliuoja medžiagų apykaitą, cholesterolio lygį, hormonų gamybą ir netgi kraujospūdį. Kai kurios žarnyno bakterijos maisto medžiagas paverčia junginiais, kurie skatina plokštelių formavimąsi kraujagyslėse.
Ką daryti, kad širdis būtų dėkinga?
Svarbiausia – ne griežtos taisyklės, o rūpestis savimi. Kardiologai rekomenduoja:
- Miegoti bent 7–8 valandas per parą.
- Vengti pasivaikščiojimų piko valandomis, dažniau vėdinti patalpas (tik ne šalia intensyvaus eismo).
- Mažinti streso lygį – tai gali būti meditacija, sportas, buvimas gamtoje ar paprasčiausia tyla.
- Valyti dantis du kartus per dieną, naudoti tarpdančių siūlą, nepamiršti liežuvio ir reguliariai lankytis pas odontologą.
- Rinktis subalansuotą mitybą: daugiau daržovių, žuvies, ankštinių, grūdų, mažiau perdirbtos mėsos, cukraus ir riebalų.
Širdis – tylus darbininkas, kuris nesiskundžia tol, kol dar gali dirbti. Todėl svarbiausia – pasirūpinti ja dabar, o ne laukti pirmųjų ligos ženklų.
