Klaipėdoje savaitgalį į daugiau kaip šimtą įvairiausių renginių kvietė tradicinė Jūros šventė, šįmet surengta jau 52 kartą.
Šių metų šventės šūkis „Atrask savo lobį” kvietė istoriškai susitapatinti su seniausiais jūrinės laivybos personažais – geografais, keliautojais, jungomis ir net jūrų piratais.
Tradiciškai Klaipėdoje žuvusiems atminti į jūrą krito vainikai ir gėlės – tai seniausia Jūros šventės tradicija. Šeštadienį beveik 30 laivų flotilė, vedama karo laivo „Jotvingis”, nuo Kruizinių laivų terminalo krantinių pajudėjo jūros vartų link. Lygiai vidurdienį atviroje jūroje vyko vainikų žuvusiems nuleidimo ceremonija skambant laivų varpams ir sirenoms.
Pasak organizatorių, šiemet į jūrą išplaukti laivais ir dalyvauti ceremonijoje galėjo dar daugiau norinčiųjų – visi laivai juos priėmė Kruizinių laivų terminalo krantinėse.
Šeštadienio rytą, prieš išplaukiant laivams, senosiose Smiltynės kapinaitėse tradiciškai buvo pagerbtas garsaus jūrų kapitono, pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino atminimas, o miesto Skulptūrų parke – laivo „Linkuva” įgula.
Vienu iš Jūros šventės traukos objektų šįmet tapo Mažvydo alėjoje įkurta „Oranžinė sala”. Čia tris dienas buvo pučiama 10 tūkst. kamuolių, kuriais penktadienį siekta pasaulio rekordo. Klaipėdos uostą jau pasiekė pirmoji iš 80 tūkst. krepšinio kamuolių partija – juos Lietuvai dovanoja Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA). 20 tūkst. kamuolių buvo skirta ugdymo įstaigoms, o likusioji dalis atiteko Lietuvos žmonėms, kurie dalyvavo kamuolių mušinėjimo pasaulio rekordo akcijoje.
Dar vienas šventės akcentas – penktadienį prie Klaipėdos jaunimo centro įsižiebė du naujam gyvenimui prikelti istoriniai dujų žibintai, atkurti minint dujų verslo Lietuvoje 150 metų ir gamtinių dujų Lietuvoje naudojimo 50 metų sukaktis. Abiejuose žibintuose yra 174 detalės, iš kurių 53 – autentiškos ir restauruotos, kitos – pagamintos paveldosaugininkų atestuotų specialistų. Žibintai atstatyti prie Klaipėdos jaunimo centro, kur XIX a. pabaigoje jie kelią švietė į Karalienės Luizės gimnaziją skubėjusiems moksleiviams.
Nuo 1934 m. jau 52 kartą Klaipėdoje rengiama Jūros šventė yra didžiausia vasaros fiesta, pasauliui skelbianti žinią apie Lietuvą kaip apie jūrinę valstybę ir apie Klaipėdą kaip apie draugišką ir atvirą uostą.
Šventės metu paskutinį liepos savaitgalį vyksta koncertai, parodos, mugės, įvairios meninės akcijos, iškylos laivais, jūrininkų pagerbimo ceremonijos. Per šias dienas surengiama daugiau kaip 100 įvairaus amžiaus ir kultūrinių poreikių žmonėms skirtų renginių jūros tematika miesto aikštėse ir skveruose, vyksta šventinė prekyba ir įvairiausios atrakcijos. Šiemet Jūros šventė sutampa su tradicinės tarptautinės Kuršių marių regatos pradžia, todėl šios sporto šventės renginiai buvo įtraukti į Jūros šventės 2011 vyksmą.
Laura Pačtauskaitė/ELTA
Nuotr. Eimanto Chachlovo
© 2007, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti, kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. El. paštas: [email protected].
