Barsukai, šie naktiniai žinduoliai, dažnai siejami su paslaptingumu ir atokumu nuo žmogaus akių. Tačiau ar žinojote, kad kai kuriose kultūrose ir folkloro tradicijose barsukai laikomi savotiškais pavasario orų pranašais? Nors mokslinio pagrindo šiems teiginiams nėra, stebėti barsukų elgesį ankstyvą pavasarį gali būti įdomus būdas susieti gamtos ritmus su orų permainomis.
Barsuko „dienos šviesos” pasirodymas kaip ženklas
Viena iš populiariausių „pranašysčių” yra susijusi su barsuko pasirodymu dienos šviesoje ankstyvą pavasarį. Teigiama, kad jei barsukas palieka savo urvą saulėtą dieną vasario pradžioje (Lietuvoje dažniausiai minima sausio pabaiga arba vasario pradžia, panašiai kaip Šiaurės Amerikoje stebimas švilpikas Vasario 2-ąją), tai reiškia, kad pavasaris bus ankstyvas ir šiltas.
Toks elgesys interpretuojamas kaip ženklas, kad barsukas jaučia artėjančią šilumą ir nebijo išeiti į lauką. Priešingai, jei barsukas lieka savo urve ir dienos šviesos vengia, tarsi būtų išgąsdintas savo paties šešėlio (ši detalė labiau būdinga švilpiko tradicijai), tikimasi ilgos ir šaltos žiemos, nes gyvūnas numato dar ateinančius šalčius ir sniegą.
Elgesio pokyčiai po žiemos miego
Nors barsukai nėra tikri žiemos miegaliai, kaip, pavyzdžiui, meškos ar švilpikai, šaltuoju metų laiku jie būna žymiai mažiau aktyvūs ir praleidžia didžiąją dalį laiko savo patogiuose urvuose, dažnai sulėtindami savo medžiagų apykaitą. Ankstyvą pavasarį, kai orai pradeda šilti, sniegas tirpti ir atsiranda pirmieji maisto šaltiniai, tokie kaip sliekai ir vabzdžiai, barsukai tampa vis aktyvesni ir pradeda intensyviau ieškoti maisto, atstatydami per žiemą prarastas energijos atsargas.
Kai kurie žmonės šį pastebimą padidėjusį aktyvumą interpretuoja kaip patikimą pavasario artėjimo ženklą. Stebint, kaip greitai barsukai palieka savo urvus ir pradeda savo įprastą veiklą po žiemos sąstingio, galima spėlioti apie orų šilimą ir gamtos atgimimą.
Folkloro tradicijos ir barsuko orų pranašystės
Įvairiose Europos šalyse, ypač Vakarų ir Vidurio Europoje, egzistuoja įdomios folkloro tradicijos, kurios sieja barsukus su pavasario orų prognozėmis. Pavyzdžiui, yra sakoma, kad jei barsukas savo urvą palieka ankstyvą pavasarį būdamas liesas ir energingai ieškantis maisto, tai reiškia, kad žiema buvo švelni ir pavasaris bus ankstyvas bei šiltas. Toks liesumas tarsi rodo, kad gyvūnas nebuvo priverstas ilgai badauti ir greitai atgavo jėgas.
Priešingai, jei barsukas pasirodo gerai įmitęs, lėtas ir vangus, tai interpretuojama kaip ženklas, kad žiema buvo ilga ir šalta, o gyvūnas sukaupė daug riebalų, nes numato dar ateinančius šalčius ir maisto trūkumą, todėl laukia dar vėlyvas ir šaltas pavasaris.
Šios tradicijos dažnai yra paremtos ilgalaikiais vietinių gyventojų stebėjimais ir perduodamos iš kartos į kartą kaip savotiškas liaudiškas gamtos kalendorius, nors ir neturi patikimo mokslinio patvirtinimo šiuolaikiniais orų prognozavimo metodais.

Mokslinis požiūris į barsukų elgesį ir orus
Iš mokslinės perspektyvos, barsukų elgesį ankstyvą pavasarį lemia daug konkrečių fiziologinių ir aplinkos veiksnių, tokių kaip oro temperatūros kilimas, sniego dangos tirpimas, dirvožemio atšilimas, kuris leidžia pasirodyti sliekams ir kitiems bestuburiams, bei jų fiziologinė būklė po žiemos – energijos atsargų išeikvojimas ir poreikis atsigauti.
Nėra jokių mokslinių įrodymų, paremtų kontroliuojamais tyrimais ar biologiniais mechanizmais, kad barsukai turėtų ypatingą, šeštuoju pojūčiu grįstą gebėjimą prognozuoti būsimus orus ilgesniam laikotarpiui. Jų padidėjęs aktyvumas pavasarį yra tiesiogiai susijęs su natūralia reakcija į šylantį orą, kuris palengvina maisto paieškas ir leidžia pradėti veisimąsi.
Stebėjimas kaip įdomus gamtos pažinimo būdas
Nepaisant to, ar giliai tikime senovinėmis barsukų orų pranašystėmis, stebėti šiuos atsargius ir retai matomus gyvūnus ankstyvą pavasarį gali būti ne tik įdomus, bet ir praturtinantis būdas pažinti subtilius gamtos ritmus ir prisijaukinti gamtos stebėjimo džiaugsmą.
Tai vizualiai primena mums apie glaudų ir nenutrūkstamą ryšį tarp gyvūnų elgesio ir besikeičiančių aplinkos sąlygų, net jei šis elgesys nėra tiesioginė ir patikima orų prognozė. Kiekvienas barsuko pasirodymas po ilgo žiemos periodo yra mažas gamtos atgimimo simbolis.
Tad kitą ankstyvą pavasarį, jei jums pasiseks pastebėti iš savo slėptuvės išlendantį barsuką, prisiminkite šias žavias, nors ir šiek tiek mitologizuotas, istorijas apie jo „pranašystes” ir tiesiog mėgaukitės galimybe stebėti laukinę gamtą savo akimis.
Kokį pavasarį mums išpranašavo barsukas šiais metais?
Pasak Lietuvoje gerai žinomo gamtininko Mariaus Čepulio, jo šalia jo stebėto barsuko urvo sausio 25 dieną jis nepastebėjo jokių padarėlio išlindimo požymių, todėl „pavasario išvis nebus”, juokaudamas teigė jis. Tačiau nors ir buvo juokaujama, akivaizdu, jog pavasaris šiais metais itin šaltas ir visiškai nelepinantis savo oru, tad kartais verta įsiklausyti ir į gyvūnų siunčiamus ženklus, kurie šiais metais buvo ypatngai tikslūs.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.