Daugelis mūsų instinktyviai jaučiame, kad buvimas gamtoje veikia mus teigiamai – net trumpas pasisėdėjimas parke gali padėti atsipalaiduoti geriau nei kelios valandos kambaryje. Tačiau mokslas tik dabar pradeda aiškiai suprasti, kodėl gamta daro tokią stiprią įtaką mūsų savijautai. Psichologas dr. Marc Berman iš Čikagos universiteto šiai temai skyrė visą savo karjerą. Jis įkūrė Aplinkos neuropsichologijos laboratoriją ir sukūrė visiškai naują tyrimų sritį – aplinkos neuropsichologiją, kuri nagrinėja, kaip gamta veikia mūsų smegenis, kūną ir bendrą savijautą. Pateikiame pagrindines įžvalgas iš jo tyrimų – ir priežastis, kodėl verta kuo dažniau būti gamtoje, nepriklausomai nuo metų laiko.
Kodėl verta būti gamtoje: gerina regėjimą
Buvimas gamtoje teigiamai veikia akių sveikatą. Dr. Berman pabrėžia, kad natūrali šviesa ir regimieji stimulai (kaip medžiai, debesys ar vandens atspindžiai) gali padėti išvengti trumparegystės vaikams ir jaunimui. Naujesni tyrimai rodo, kad net suaugusieji, skaitydami ar dirbdami lauke, gali sustiprinti smegenų sritis, atsakingas už regėjimą.
Didina dėmesio koncentraciją ir darbingumą
Viename iš savo pirmųjų tyrimų Berman pastebėjo, kad vos 50 minučių pasivaikščiojimas parke gali pagerinti dėmesio sutelkimą ir atmintį net 20 %. Gamtos dirgikliai – banguojantis upelis, šlamantys lapai ar krintantis sniegas – ramina nervų sistemą ir leidžia „perkrauti“ protą. Po tokios pertraukos žmonės tampa produktyvesni darbe ar moksluose.
Kodėl verta būti gamtoje: mažina nerimą ir depresijos simptomus
Gamtos poveikis nuotaikai – vienas labiausiai ištirtų aspektų. Pasak Berman, tai susiję su tuo, kad gamta padeda atgauti dėmesį ir kognityvinius išteklius, kurie nerimo ar depresijos metu būna „išsekę“. Buvimas gamtoje skatina pozityvesnes mintis ir padeda geriau susidoroti su emociniais sunkumais. Žinoma, gamta nėra vaistų pakaitalas, tačiau puikiai tinka kaip papildoma priemonė psichinei sveikatai stiprinti.
Sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką
Vieno tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad pasodinus vos 11 medžių vienoje miesto gatvėje, vietos gyventojų širdies ir medžiagų apykaitos ligų (pvz., insulto ar diabeto) rizika sumažėjo 1 %. Nors tikslūs mechanizmai dar aiškinami, manoma, kad tam įtakos turi pagerėjusi oro kokybė, padidėjęs fizinis aktyvumas ar tiesiog estetinė aplinka, kuri veikia mūsų psichologinę savijautą. O kaip žinia – kas naudinga protui, tas dažnai naudinga ir kūnui.
Stiprina imuninę sistemą
Suomių mokslininkai nustatė, kad vos po 28 dienų žaidimų gamtoje vaikų imunitetas stipriai pagerėjo. Pasirodo, kontaktas su dirvožemiu, augalais ir jų mikroorganizmais skatina naudingų bakterijų dauginimąsi organizme. Tad nesibaiminkite šiek tiek išsipurvinti – kontaktas su žeme, samanomis ar miško oru gali turėti tiesioginę naudą jūsų sveikatai.
Kodėl verta būti gamtoje: skatina empatiją ir socialinį elgesį
Pasak Berman, buvimas gamtoje gerina ne tik fizinę ir psichinę, bet ir socialinę sveikatą. Tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys žaliose vietovėse, rečiau elgiasi agresyviai, dažniau padeda kitiems ir jaučiasi artimesni bendruomenei. Gamtoje žmonės dažnai patiria nuostabos jausmą, kuris leidžia suprasti, jog esame dalis kažko didesnio – tai skatina altruizmą ir mažina egocentriškumą.
Dr. Marc Berman tyrimai suteikia mokslinį pagrindą tam, ką daugelis jaučia širdimi – gamta gydo. Ji padeda mūsų akims, protui, imuninei sistemai, širdžiai ir net santykiams su kitais žmonėmis. Tai ypač aktualu šiandien, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie ekranų ir tarp betoninių sienų.
Tad šią vasarą (ir ne tik) raskite laiko pasivaikščiojimui parke, miške ar bent pasisėdėjimui ant suolelio po medžiu. Tai investicija ne tik į jūsų gerą savijautą, bet ir į ilgalaikę sveikatą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
