Japoniškas sodas yra unikalus meno kūrinys, kuriame susijungia įspūdingi gamtos elementai, unikali filosofija ir estetinė harmonija. Tai ne tik gražus kraštovaizdis, tinkantis ramiems pasivaikščiojimams, bet ir prasminga erdvė, skirta meditacijai, vidinei ramybei ir susikaupimui.
Šiame straipsnyje aptarsime japoniškų sodų istoriją, pagrindinius jų elementus, filosofiją ir kokius sodus galite išvysti čia pat, Lietuvoje.
Japoniškų sodų istorija
Japoniškų sodų istorija siekia ne vieną amžių. Straipsnyje papasakosime nuo ko prasidėjo šio gamtos grožio kūrybos menas.
Ankstyvosios šaknys
Japoniškų sodų istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų. Manoma, kad pirmieji sodai atsirado per Nara (710–794) ir Heian (794–1185) periodus.
Ankstyvieji sodai buvo stipriai paveikti Kinijos kultūros ir daoizmo bei budizmo filosofijų. Jie buvo kuriami imperatorių rūmuose ir šventyklose, siekiant sukurti miniatiūrinius gamtos kraštovaizdžius, kurie atspindėtų harmoniją tarp žmogaus ir visatos.
Muromachi periodas ir Zen budizmas
Muromachi periodu (1336–1573) Zen budizmas turėjo didelę įtaką japoniškų sodų vystymuisi. Šiuo laikotarpiu atsirado sausoji sodų forma (karesansui), kur akmenys ir smėlis naudojami simbolizuoti kalnus ir vandenį.
Šie sodai buvo skirti meditacijai ir dvasiniam tobulėjimui, pabrėžiant paprastumą ir natūralumą.
Edo periodas ir promenados sodai
Edo periodu (1603–1868) japoniški sodai tapo labiau prieinami ir populiarūs tarp samurajų ir turtingųjų pirklių.
Šiuo laikotarpiu išsivystė promenados sodai (kaiyū-shiki-teien), kuriuose lankytojai galėjo vaikščioti takais ir mėgautis įvairiais kraštovaizdžio elementais iš skirtingų perspektyvų.
Japoniškas sodas ir pagrindiniai elementai
Japoniškas sodas yra sudėtinga sistema, kurioje kiekvienas elementas turi savo simboliką ir funkciją. Pagrindiniai elementai yra šie:
- Akmenys ir uolos. Jie simbolizuoja kalnus, salas ir tvirtumą. Akmenys yra kruopščiai parinkti pagal formą, spalvą ir tekstūrą, kad sukurtų natūralų kraštovaizdį.
- Vanduo. Šis simbolizuoja gyvybę, pokyčius ir nuolatinį judėjimą. Vandens telkiniai, tokie kaip tvenkiniai, upeliai ir kriokliai, suteikia sodui gyvumo ir apgaubia ramybe.
- Smėlis ir žvyras. Dažnai naudojami sausuosiuose soduose, kur smėlis ir žvyras simbolizuoja vandenį ar debesis. Jie kruopščiai sugrėbstomi, taip sukuriant bangų ar srovių efektą.
- Augalai. Bonsai medžiai, bambukai, sakurų, klevų ir pušų medžiai yra dažniausiai japoniškuose soduose matomi augalai. Jie parenkami atsižvelgiant į sezonus, spalvas ir formas.
- Tilteliai ir takai. Jie leidžia lankytojams tyrinėti sodą, suteikia galimybę pamatyti skirtingus vaizdus ir simbolizuoja kelionę per gyvenimą.
- Žibintai ir dekoracijos. Akmeniniai žibintai, vandens indai ir kiti dekoratyviniai elementai suteikia sodui tradicinės atmosferos ir estetinio grožio.
Japoniškas sodas ir filosofija
Japoniški sodai yra glaudžiai susiję su Japonijos filosofija ir religijomis, tokiomis kaip Zen budizmas ir šintoizmas.
Zen budizmas
Zen budizmas pabrėžia paprastumą ir vidinę ramybę. Sausieji sodai yra puikus šios filosofijos pavyzdys, kur minimalūs elementai naudojami sukurti gilią prasmę. Akmenų išdėstymas ir smėlio grėbimas sukuria meditatyvią, į apmąstymus vedančią aplinką.
Šintoizmas
Šintoizmas yra tradicinė Japonijos religija, kurioje garbinami gamtos dievai (kami). Japoniški sodai atspindi pagarbą gamtai. Čia naudojami natūralūs elementai ir siekiama sukurti harmoningą erdvę, kurioje žmogus gali susijungti su gamta.
Japoniško sodo tradicijos Lietuvoje
Nors Japonija yra toli nuo Lietuvos, japoniškų sodų tradicija rado savo vietą ir mūsų šalyje. Lietuvoje yra keletas išskirtinių japoniškų sodų, kuriuos verta aplankyti.
Japoniškas sodas Mažučiuose
Japoniškas sodas Mažučiuose, Kretingos rajone, yra didžiausias tokio tipo sodas Europoje, užimantis net 16 hektarų plotą. Šio unikalaus sodo kūrėjai yra meistras iš Japonijos Hajime Watanabe ir lietuvis gydytojas Šarūnas Kasmauskas.
Šarūno svajonė turėti savo sodą gimė dar vaikystėje, o sužinojęs apie japoniškus sodus Kiote, jis nusprendė kurti būtent japoniško stiliaus sodą.
Rokas Valčius, mokęsis Japonijoje bonsai priežiūros ir sodininkystės, 2004 metais pakvietė meistrą H. Watanabe prisijungti prie projekto. Sodas buvo pradėtas kurti 2007 metų spalio 10 dieną visiškai tuščioje vietoje. Tik pamatykite, į ką jis pavirto dabar!
Sode galite:
- Pasivaikščioti tarp autentiškų japoniško kraštovaizdžio kompozicijų, kuriose susijungia simboliniai akmenys, tvenkiniai, tiltai ir bonsai medeliai.
- Grožėtis sakuromis, kurios žydi pavasarį, suteikdamos sodui ypatingo grožio.
- Pamatyti unikalią bonsai medelių kolekciją, kuri reikalauja ypatingos priežiūros ir meistriškumo.
Sodas yra ne tik grožio oazė, bet ir kultūrinių mainų vieta. Jis skirtas skatinti bendravimą tarp Lietuvos ir Japonijos kultūrų, atskleisti japonų filosofiją ir tradicijas. Japonų meilė gamtai ir pagarba jos elementams yra artima ir lietuviams, turintiems pagoniškas šaknis.
Adresas: Sodų g., Mažučių k., Darbėnų sen., Kretingos raj.
Japoniškas sodas Vilniaus universiteto botanikos sode
Vilniaus universiteto botanikos sode, Kairėnuose, yra įkurtas japoniškas sodas, sukurtas pagal Edo periodo (1615–1867) pasivaikščiojimų sodo stilių. Projekto idėja gimė 2001 metais, o sodo planą parengė japonų sodų meistrai Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, apsilankę botanikos sode 2003 metais.
Sodo ypatybės
- Architektūra ir dizainas. Sodas suprojektuotas taip, kad lankytojai galėtų vaikščioti vingiuotais takais, atrandant įvairias sodo dalis. Naudojami tradiciniai japoniški elementai, tokie kaip akmenys, vandens telkiniai ir mediniai tiltai.
- Augalai. Čia auga tradiciniai japoniški augalai, tokie kaip bonsai, sakurų medžiai, klevai ir rododendrai, kurie suteikia sodui spalvingumo skirtingais metų laikais.
- Mažoji architektūra. Sode pastatyti paviljonai, didingi vartai ir žibintai, kurie suteikia sodui autentiškumo.
Adresas: Kairėnų g. 43, LT-10239 Vilnius
„Tyrosios širdies” japoniškas sodas Vilniuje
„Tyrosios širdies” japoniškas sodas, dar žinomas kaip Sei Shin En, yra įsikūręs T. Kosciuškos gatvėje Vilniuje. Sodo idėjos autorė yra dailininkė Dalia Dokšaitė, kuri domisi Tolimųjų Rytų kultūra ir tapo japoniška sumijė technika.
Kraštovaizdžio architektė Laura Popkytė Fukumoto, turinti patirties japoniškuose soduose Kiote, parengė ir įgyvendino sodo projektą 2016–2018 metais.
Sodo ypatybės
- Atgaivintas šaltinis. Sodas yra suprojektuotas aplink atgaivintą šaltinį, kuris suteikia erdvei ypatingo žavesio ir ramybės.
- Filosofinė prasmė. Sodas skirtas susikaupimui ir savęs pažinimui, jis atspindi japonų estetikos principus – sezoniškumą, paprastumą ir harmoniją su gamta.
- Kultūriniai ryšiai. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Japonijos ambasada Lietuvoje ir kitomis kultūrinėmis organizacijomis, siekiant skatinti Japonijos kultūros pažinimą Lietuvoje.
Adresas: T. Kosciuškos 26, Vilnius
Kodėl verta aplankyti japonišką sodą?
Japoniški sodai yra ne tik estetiškai gražūs parkeliai. Tai kur kas gilesnes tradicijas ir simboliką savyje talpinančios oazės. Tad kodėl jums verta ten nuvykti?
Kultūrinis praturtėjimas
Apsilankymas japoniškame sode yra puiki proga susipažinti su Japonijos kultūra, filosofija ir meno tradicijomis. Tai galimybė suprasti kitokį požiūrį į gamtą ir žmogaus santykį su ja.
Estetinė patirtis
Japoniški sodai yra sukurti taip, kad kiekvienas elementas harmoningai derėtų su kitais. Tai leidžia lankytojams mėgautis unikaliais vaizdais, spalvų ir formų deriniais, kurie keičiasi su kiekvienu metų laiku.
Ramybė ir atsipalaidavimas
Šie sodai yra puiki vieta pabėgti nuo kasdienio streso, pasinerti į ramybės ir harmonijos atmosferą. Meditacinė aplinka padeda atgauti vidinę pusiausvyrą ir susikaupti.
Edukacija
Daugelis japoniškų sodų organizuoja edukacinius renginius, seminarus ir ekskursijas, kuriose galite sužinoti daugiau apie sodininkystę, bonsai medelių priežiūrą, japonišką estetiką ir filosofiją.
Patarimai lankytojams
- Gerbkite sodo erdvę, nešiukšlinkite ir nelieskite augalų ar dekoracijų be leidimo.
- Atkreipkite dėmesį į smulkmenas – akmenų išdėstymą, augalų kompozicijas, vandens srovių kryptį.
- Neskubėkite – leiskite sau pabūti kiekvienoje erdvėje, pasėdėti ant suoliuko, pasiklausyti gamtos garsų.
- Jei norite fotografuoti, įsitikinkite, kad tai leidžiama, ir netrukdykite kitiems lankytojams.
Kuris japoniškas sodas labiausiai patraukė jūsų akį?
Japoniški sodai Lietuvoje yra unikali galimybė pasinerti į Rytų kultūros pasaulį, patirti harmoniją tarp žmogaus ir gamtos bei atrasti vidinę ramybę. Šie sodai yra ne tik estetiniai šedevrai, bet ir tiltas tarp skirtingų kultūrų, skatinantis supratimą, pagarbą ir bendradarbiavimą.
Apsilankymas japoniškame sode gali tapti nepamirštama patirtimi, praturtinančia jūsų žinias, emocijas ir sielą. Nesvarbu, ar esate meno, filosofijos ar tiesiog gamtos mėgėjas, japoniškas sodas suteiks jums naujų įžvalgų ir įkvėpimo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
Šaltiniai:
