Jaunimas dažnai praleidžia itin daug laiko socialiniuose tinkluose, nepaisant vis didėjančių įrodymų, jog tai jiems kenkia. Sveikatos ekspertų nurodoma tokia socialinių tinklų žala kaip miego sutrikimai, valgymo sutrikimai ir netgi savižudybės.
Vienu iš drąsiausių žingsnių sprendžiant šią problemą, Australijos įstatymų leidėjai lapkričio 29 d. priėmė įstatymo projektą, draudžiantį jaunesniems nei 16 metų vaikams kurti paskyras socialinės žiniasklaidos svetainėse, įskaitant „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ ir „TikTok“.
Prancūzijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje panašūs draudimai buvo pasiūlyti arba aptariami. JAV vis daugiau bylų kaltina socialinių tinklų gigantus sąmoningai prikabinant vaikus dar iki paauglystės, pasitelkiant elgesio technikas, naudojamas lošimų ir cigarečių pramonėje. Jei pakankamai kaltinimų bus surinkti, tai gali priversti įmones pakeisti savo bendravimo su jaunesne auditorija būdą.
Kaip veiks Australijos socialinės žiniasklaidos draudimas?
Australijos parlamento priimtas įstatymas įsigaliotų maždaug po metų, draudžiant jaunesniems nei 16 metų vaikams kurti paskyras populiariose socialinės žiniasklaidos svetainėse. „Google“ „YouTube“ gavo išimtį dėl plačiai paplitusio naudojimo mokyklose. Žinučių siuntimo ir žaidimų paslaugos, tokios kaip „WhatsApp“ ir „Discord“, taip pat yra išimtos.
Uždraustų platformų savininkai bus atsakingi už amžiaus apribojimų vykdymą, už pažeidimus gresia iki 50 mln. Australijos dolerių (33 mln. JAV dolerių) baudos. Tačiau neaišku, kaip platformos patikrins amžių: Australijos vyriausybė uždraudė oficialių dokumentų, tokių kaip pasai, įkėlimą dėl privatumo problemų. Vaikai, kurie suras būdą apeiti patikrinimo kontrolę, nebus baudžiami, kaip ir jų tėvai.
Kaip socialinių tinklų bendrovės sureagavo į Australijos sprendimą?
„Meta Platforms Inc.“, valdanti „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“, išreiškė susirūpinimą dėl skubotai priimto Australijos įstatymo, teigdama, jog nebuvo tinkamai įvertinti esami įrodymai, kompanijų pastangos užtikrinti amžiui tinkamą turinį ir jaunimo nuomonę.
„TikTok“, priklausanti Kinijos „ByteDance Ltd.“, teigė, kad įstatymas buvo „skubotas“ ir „neveikiantis“, ir pilnas „neatsakytų klausimų ir neišspręstų problemų“. „Snapchat“ savininkė „Snap Inc.“ sakė, kad ankstesni tarptautiniai bandymai atlikti plačią ir privalomą amžiaus patikrą nepavyko.
„X“, anksčiau žinomas kaip „Twitter“, prieš jį nupirkus Elonui Muskui, teigė turinti „rimtų abejonių dėl įstatymo projekto teisėtumo“, siūlydama galimą teismo procesą.
Ar įmonės laikysis draudimo?
Įmonės, įtrauktos į draudimą, turės laikytis įstatymo, kai jis įsigalios, arba susimokėti baudą. „Meta“ pareiškime teigė, kad gerbs draudimą, o „Snapchat“ pažadėjo bendradarbiauti su vyriausybės reguliatoriais, pranešė „NPR“.
Tačiau neaišku, kaip platformos patikrins amžių, jei joms neleidžiama remtis vyriausybės išduotais dokumentais. „Meta“ savo ruožtu „Bloomberg“ sakė prieš priimant Australijos socialinės žiniasklaidos draudimą, kad ketina naudoti dirbtinį intelektą, kad sugautų paauglius, meluojančius apie savo amžių.
Kokių veiksmų imasi kitos valstybės?
Prancūzijos vyriausybė 2023 m. priėmė įstatymą, reikalaujantį tėvų leidimo vaikui iki 15 metų atidaryti socialinės žiniasklaidos paskyrą. Prancūzijos švietimo ministrė Anne Genetet pasiūlė ES sekti Australijos pavyzdžiu ir nustatyti minimalų amžių socialinių tinklų naudojimui, pranešė „Politico“.
Remiantis spalį „The Guardian“ ir kitų leidinių paskelbtais duomenimis, Norvegija siekia nustatyti 15 metų amžiaus ribą socialinės žiniasklaidos naudojimui, nes paaiškėjo, kad nemažai vaikų, jaunesnių nei dabartinis 13 metų limitas, vis dar aktyviai naudojasi populiariomis platformomis.
Jungtinėje Karalystėje, kaip lapkritį pareiškė technologijų sekretorius Peteris Kyle’as BBC, svarstoma galimybė uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais.
JAV valstijos įvedė daugybę įstatymų, įpareigojančių socialinės žiniasklaidos platformas užtikrinti vaikų privatumą ir saugumą, reglamentuojant tiek paslaugų kūrimą, tiek nepilnamečių prieigą prie jų. Tačiau kai kuriose valstijose teismai šiuos įstatymus pripažino prieštarais konstitucijai.
Kokie Australijos socialinės žiniasklaidos draudimo trūkumai?
Pasak Melburne esančio RMIT universiteto informacinių mokslų profesorės Lisos Given, cituojamos „Bloomberg“, vien draudimas nesprendžia žalingo turinio kūrimo problemos.
Profesorė Lisa Given įvardijo Australijos įstatymą kaip neapgalvotą, nes jis siūlo pernelyg supaprastintą sprendimą sudėtingai problemai, o 16 metų amžiaus riba atrodo visiškai savavališka ir nepagrįsta.
Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) perspėjo, kad Australijos socialinių tinklų draudimas gali priversti vaikus migruoti į tamsesnes, nereguliuojamas internetines erdves.
UNICEF Australia vaikų teisių politikos ir advokacijos vadovė Katie Maskiell teigė, kad vietoj vaikų draudimo reikėtų versti socialinės žiniasklaidos bendroves kurti amžiui tinkamas, saugias ir palaikančias internetines aplinkas.
Kokia yra JAV socialinių tinklų platformų teisinė situacija?
Šimtai ieškinių JAV kaltina „Meta“, „ByteDance“, „Alphabet“ (Google) ir „Snap“ dėl psichologinės žalos, fizinių sutrikimų ir net mirties, kurią patyrė vaikai ir jauni suaugusieji dėl platformų naudojimo.
Be asmeninių ieškinių, šimtai mokyklų reikalauja platformas pripažinti viešosiomis grėsmėmis, o kelios valstijos generaliniai prokurorai kaltina „Meta“ ir „ByteDance“ sąmoningai naudojant žalingas funkcijas siekiant didinti pelną. Platformos neigia kaltę, o kai kurie ieškiniai yra apskųsti, atidėdami teismo procesus.
Koks pateiktų ieškinių teisinis pagrindas?
Ieškiniai kaltina socialinių tinklų platformas sąmoningai kuriant paslaugas, kurios prikausto vaikus – ypač pažeidžiamą, besivystančio kūno ir proto, auditoriją, linkusią į priklausomybę. Šie asmeninių sužalojimų ieškiniai remiasi produkto atsakomybės principu, panašiai kaip ankstesni procesai dėl cigarečių, asbesto ar netinkamų medicinos prietaisų naudojimo, kurių rezultatai buvo įvairūs.
Mokyklų pateikti ieškiniai, pareikalaujantys pripažinti socialinės žiniasklaidos platformas viešosiomis grėsmėmis, remiasi teisine teorija, panašia į tuos, kurie buvo taikyti opioidų krizės ir elektroninių cigarečių epidemijos kontekste. Šios bylos yra analogiškos, nes siekiama įrodyti platformų atsakomybę už visuomenės žalą, panašiai kaip buvo padaryta su opioidų gamintojais ir platintojais, kurie sumokėjo beveik 50 milijardų dolerių nuosprendžių, ir su „Juul Labs Inc.“, kaltinama dėl jaunimo garinimo epidemijos.
Ieškiniai kaltina socialinės žiniasklaidos gigantus naudojant lošimų ir tabako pramonės metodus – algoritmus ir begalinius informacijos srautus, siekiant sukelti priklausomybę tarp jaunų vartotojų.
Šis manipuliavimas dopamino lygiu skatina nuolatinį platformų tikrinimą ir didina naudojimo laiką. Dėl to kyla psichologiniai sutrikimai, o kraštutiniais atvejais – savęs žalojimas ir savižudybė.
Tokia priklausomybę sukelianti strategija, teigiama ieškiniuose, leidžia surinkti vertingų duomenų apie jaunų vartotojų pageidavimus ir įpročius, kurie vėliau parduodami reklamuotojams.
Kokia socialinių tinklų bendrovių pozicija dėl pateiktų ieškinių?
Socialinių tinklų bendrovės teigia teikiančios daug išteklių vaikų saugumui internete ir kritikuoja ieškinius kaip netinkamą bandymą reguliuoti turinį. Anksčiau jos rėmėsi 230 straipsniu, apsaugančiu nuo atsakomybės už vartotojų sukurtą turinį, siekdamos atmesti kai kuriuos ieškinius. Tačiau neapdairumo ir viešosios grėsmės kaltinimai buvo leisti tęsti teismo procesą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Parengta pagal:
https://www.bloomberg.com/
