Baltymai neabejotinai yra vienas svarbiausių mūsų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Jie būtini raumenų atstatymui, imuninės sistemos funkcijoms, fermentų gamybai ir kitiems gyvybiškai svarbiems procesams. Tačiau, kaip rodo naujausi moksliniai tyrimai, per didelis baltymų – ypač gyvūninės kilmės – vartojimas gali turėti neigiamai veikti gyvenimo trukmę.

Kuo per didelis baltymų kiekis neigiamai veikia gyvenimo trukmę?

Pasak sveiko senėjimo eksperto dr. Josepho Antouno, baltymų perteklius organizme gali padidinti IGF-1 (insulino tipo augimo faktoriaus 1) lygį – hormono, kuris skatina ląstelių augimą ir dauginimąsi. Nors šis hormonas yra svarbus vaikystėje ir audinių atstatymui, ilgalaikis jo padidėjimas suaugusiame amžiuje gali turėti žalingų pasekmių.

„Per didelis IGF-1 kiekis mažina ląstelių apsivalymo (autofagijos) procesą, didina mutacijų riziką ir skatina lėtinių ligų vystymąsi,“ – sako dr. Antoun.

Gyvūniniai produktai – mėsa, pienas, kiaušiniai – labiausiai skatina IGF-1 gamybą. Tai reiškia, kad dažnas jų vartojimas gali suaktyvinti senėjimo procesus ir padidinti tokių ligų kaip vėžys, diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos riziką.

Be to, kaip pastebi ekspertai, raumenų perteklius (dažnai pasiekiamas vartojant daug baltymų) gali apgaulingai atrodyti kaip sveikatos ženklas, tačiau vidutinio amžiaus sulaukę žmonės neretai ima jausti neigiamas pasekmes – lėtėjantį organizmo atsistatymą, medžiagų apykaitos sutrikimus, net greitesnį senėjimą.

Kiek baltymų iš tiesų reikia?

Svarbu ne tik baltymų kiekis, bet ir jų šaltinis. Ilgaamžiškumo tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys ilgiausiai, dažniausiai laikosi augalinės ar pusiau augalinės (pvz., Viduržemio jūros ar pesketarinės) mitybos.

„Ilgaamžiai dažnai vartoja daugiau žuvies, augalinės kilmės baltymų, ankštinių, riešutų, sėklų ir mažiau raudonos mėsos,“ – teigia dr. Antoun.

Nereikia visiškai atsisakyti mėsos – pakanka palaipsniui mažinti jos kiekį ir dažniau rinktis alternatyvas. Pavyzdžiui, vietoj įprastos keptos vištienos rinktis lęšių salotas, o pusryčių kiaušinius pakeisti avinžirnių pasta arba tofu.

Tiems, kurie renkasi veganišką mitybą, taip pat svarbu užtikrinti pakankamą baltymų kiekį, ypač vaikystėje ir vyresniame amžiuje. Reikėtų įtraukti įvairius baltymų šaltinius: ankštinius augalus, pilno grūdo produktus, riešutus, sėklas.

Baltymai neabejotinai būtini organizmui, tačiau jų perteklius – ypač iš gyvūninių šaltinių – gali prisidėti prie greitesnio senėjimo ir lėtinių ligų vystymosi. Norint išlaikyti sveikatą ir ilgesnę gyvenimo trukmę, verta rinktis subalansuotą mitybą, kurioje dominuoja augaliniai baltymai ir įvairūs natūralūs produktai. Nedidelės korekcijos kasdienėje mityboje gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį jūsų sveikatai.

Šaltinis: https://www.realsimple.com/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.