Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad už smurta nuteistų nusikaltėlių gebėjimas atpažinti baimę nėra sutrikęs. Vis dėlto, tyrėjai pastebėjo, kad smurtaujantys nusikaltėliai labiau linkę dviprasmiškus veidus interpretuoti kaip piktus, lyginant su sveikais kontrolinės grupės dalyviais. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale Psychological Medicine.
Kas būdinga smurtaujantiems nusikaltėliams?
Smurtaujantys nusikaltėliai – tai asmenys, vykdantys fizinės agresijos veiksmus, siekiančius ar galinčius pakenkti kitiems, pavyzdžiui, vykdant užpuolimus, nužudymus ar seksualinę prievartą. Psichologiškai jie dažnai pasižymi didesniu impulsyvumu, emocijų valdymo sunkumais, dažnai kovoja su pykčio, nusivylimo ar baimės suvaldymu. Taip pat kai kuriems būdingos antisocialios savybės – empatijos stoka, kitų teisių nepaisymas, manipuliatyvumas.
Dalis smurtinių nusikaltėlių turi sunkią vaikystės patirtį – patirtą smurtą, nepriežiūrą ar traumą. Taip pat dažnas reiškinys – piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, kas dar labiau sumažina savikontrolę ir padidina agresiją. Nors ne visi smurtiniai nusikaltėliai turi psichikos sveikatos sutrikimų, tam tikri sutrikimai, pavyzdžiui, ribinio tipo asmenybės sutrikimas ar retais atvejais šizofrenija, tam tikromis sąlygomis gali padidinti smurto riziką. Socialiniai ir aplinkos veiksniai, tokie kaip skurdas, smurto pavyzdžiai aplinkoje ar teigiamų autoritetų stoka, dažnai prisideda prie agresyvaus elgesio formavimosi.

Smurtaujantys nusikaltėliai ir emocijos: tyrimo eiga
Norėdami geriau suprasti emocijų suvokimą smurtaujančių nusikaltėlių tarpe, mokslininkas Timo Steinas su kolegomis atliko keturis eksperimentus, kuriuose lygino baimės ir pykčio emocijų atpažinimą tarp smurtinių nusikaltėlių ir sveikų dalyvių.
Tyrime dalyvavo 65 vyrai, nuteisti už smurtinius nusikaltimus, bei 60 jų bendraamžių kontrolinės grupės dalyvių. Iš smurtinių nusikaltėlių grupės 21 asmeniui buvo diagnozuotas psichopatinis sutrikimas pagal specialų vertinimą.
Dalyviai atliko keturias kognityvines užduotis:
- Vizualinio paieškos užduotys: reikėjo tarp aštuonių veidų surasti vieną, kuris skyrėsi emocija ar lytimi.
- Dviprasmiškumo užduotis: dalyviai vertino veidų nuotraukas, kuriose buvo sumaišytos skirtingos emocijos (pvz., 50 % pyktis ir 50 % džiaugsmas), ir turėjo nurodyti dominuojančią emociją.
- Morfingo užduotis: stebėjo palaipsniui kintančius veidus nuo neutralaus iki išreikšto jausmo ir turėjo kuo greičiau atpažinti emociją.
Tyrimo rezultatai
Tyrimas neatskleidė jokių reikšmingų skirtumų tarp smurtinių nusikaltėlių ir kontrolinės grupės gebėjimo suvokti baimės emocijas. Net ir tie dalyviai, kurie pasižymėjo didesniu agresyvumu ar psichopatijos požymiais, nepasižymėjo ypatingu polinkiu greičiau atpažinti piktus veidus.
Visgi, dviprasmiškumo užduotyje paaiškėjo įdomi tendencija: kai veido emocija buvo neaiški (pavyzdžiui, 50 % laimingas ir 50 % piktas), smurtaujantys nusikaltėliai dažniau nei sveiki dalyviai šiuos veidus interpretavo kaip piktus. Ši tendencija buvo ryškesnė tarp tų nusikaltėlių, kurių agresyvumo lygis buvo aukštesnis.
„Apibendrinant, keturiuose eksperimentuose neradome įrodymų, kad psichopatija siejasi su emocijų (įskaitant baimę) suvokimo sutrikimais, tačiau pastebėjome kognityvinį polinkį į pykčio interpretaciją, susijusį su agresija. Šie rezultatai kelia abejonių nuomonei, kad psichopatija kyla dėl sutrikusio emocijų apdorojimo, ir palaiko mintį, kad priešiškas interpretacijos šališkumas gali būti agresyvaus elgesio pagrindas“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.