Girdėdami, kad mažas gyvenimo įprotis, pavyzdžiui, daržo ar gėlyno įrengimas, gali padėti ilgiau gyventi, daug kas žiūri skeptiškai. Tačiau moksliniai tyrimai rodo priešingai – sodininkystė ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir gali turėti reikšmingą poveikį ilgaamžiškumui.
Mokslas patvirtina: sodininkystė – raktas į geresnę savijautą
Australijos tyrimas, kuriame buvo stebimi vyresnio amžiaus žmonės, atskleidė, kad tie, kurie reguliariai užsiima sodininkyste, turi net 36 % mažesnę demencijos riziką. Kitas, 2024 m. žurnale Journal of Affective Disorders publikuotas tyrimas parodė, jog sodininkaujantieji net 42 % rečiau susiduria su miego sutrikimais. Be to, įvairūs tyrimai patvirtina, kad darbas su augalais mažina stresą, depresijos simptomus ir stiprina psichinę sveikatą.
Sodininkystė gerina nuotaiką
Psichologė Molly Burrets aiškina, kad sodininkystė padidina serotonino ir dopamino – „laimės hormonų“ – kiekį. Tyrimai rodo, kad buvimas žaliose erdvėse tiesiogiai siejasi su sumažėjusiu nerimu ir depresija. Stebint, kaip auga tavo pačių rankomis pasodinti augalai, natūraliai pagerėja emocinė būklė.
Veikia kaip savęs priežiūros forma
„Rūpindamiesi augalais, mes išmokstame rūpintis ir savimi,“ – sako psichoterapeutė Elisabeth Crain. Sodininkystė stiprina ryšį su gamta ir skatina vidinę darną. Ji leidžia sustoti, pabūti su savimi, pajusti ryšį su žeme bei įsiklausyti į savo poreikius.
Ugdo pasididžiavimo jausmą
Sodininkystė padeda ugdyti pasitikėjimą savimi ir teigiamą požiūrį į augimą. Sėklos pasodinimas, rūpinimasis ja ir galiausiai jos vaisiaus ragavimas – tai tikras džiaugsmas ir pasiekimo jausmas. „Skinti savo užaugintus pomidorus ar žoleles – tai mažas, bet labai svarbus pasididžiavimo momentas,“ – sako dr. Crain.
Sodininkystė skatina ryšį su gamta
Kaip teigia Donna Letier, sodininkystės ekspertė ir Gardenuity įkūrėja, daržininkystė – tai natūralus būdas „įsižeminti“. Liesdami dirvą, augalus, stebėdami metų laikų kaitą, prisimename, kad esame gamtos dalis. Šis procesas moko kantrybės ir primena apie gyvenimo cikliškumą.

Skatina fizinį aktyvumą
Ravėjimas, laistymas, žemės kasimas – visa tai yra fizinė veikla, padedanti išlaikyti judrumą, lankstumą ir raumenų stiprumą. Psichologė Burrets pažymi, kad reguliarus darbas sode yra puiki lengva mankšta vyresniame amžiuje.
Gerina mitybą
Sodininkystė skatina valgyti daugiau šviežių ir maistingų produktų. Užsiauginus daržovių ar prieskoninių žolelių, natūraliai norisi juos panaudoti ruošiant sveikus patiekalus. Net jei turite tik mažą žolelių kampelį ant palangės – jis jau gali pagerinti jūsų mitybos kokybę.
Sodininkystė stiprina imunitetą
Gali atrodyti netikėta, tačiau darbas su žeme yra naudingas imuninei sistemai. Dirvožemis turi naudingų bakterijų, kurios padeda mažinti uždegimą, gerina nuotaiką ir stiprina organizmo atsparumą. Viena tokių bakterijų – Mycobacterium vaccae – siejama su mažesniu nerimu ir geresne psichologine savijauta.
Sodininkystė – tai ne tik malonus hobis ar būdas papuošti kiemą. Tai veikla, kuri visapusiškai prisideda prie mūsų sveikatos, laimės ir net ilgaamžiškumo. Nesvarbu, ar auginame baziliką ant palangės, ar turime pilną daržą – kiekvienas žingsnis arčiau gamtos yra žingsnis arčiau geresnio gyvenimo.
Šaltinis: https://www.realsimple.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.