Atsisiųsti ar pirkti?

[-[0]-]

Kada paskutinį kartą žiūrėjote filmą naudodamiesi kompiuteriu? Gal galite išduoti, iš kur tą filmą gavote? Pirkote?.. Dauguma Jūsų veikiausiai atsakys, kad atsisiuntė iš vadinamųjų „torrent“ tinklalapių, P2P programų, bylų saugyklų („MegaUpload“), FTP serverių ar iš kitur… Ar kada susimąstėte, kad šie išvardinti būdai dažniausiai yra nelegalūs?

Žinoma, tai mažai kam yra naujiena. Visuomenėje jau tapo norma siųstis filmus, muziką – kažkieno ilgai, sunkiai kurtus kūrinius – už dyką. Teisinamės įvairiai: per brangu, tingime, taip patogiau, taip daro visi, internetas turi būti laisvas. Žiniasklaidoje vis išgirstame, kaip kol kas nelabai sėkmingai bandoma nuversti lietuvišką tinklalapį „Linkomanija“, kurio vartotojai už dyką platina nelegalius duomenis. Lyg avelės visi sekame vieni kitiems iš paskos ir patogiai naudojamės esama situacija, per daug į nieką nesigilindami. Bet gal vertėtų?.. Pakalbinome abi šiame konflikte įsipainiojusias puses.

Žala milžiniška

Bene atkakliausiai su „Linkomanija“ ir kitais panašiais tinklalapiais kovoja Vytas Simanavičius, Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) prezidentas. „Žala teisių turėtojams – milžiniška. Analizuodami „Linkomanijos“ tinklalapį, apskaičiavome, kad vien Lietuvos kino platinimo kompanijos patiria dešimčių milijonų litų žalą“, – pašnekovas citavo LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu paremtus skaičiavimus. „Šiame tinklalapyje yra daugiau nei 66 000 „torrent“ bylų; minimaliais skaičiavimais, jei laikysime, kad vienas kūrinys kainuoja 10 Lt, o vidutiniškai kiekvieną kūrinį atsisiunčia 1 000 tinklalapio vartotojų, gausime nei daug, nei mažai – 660 mln. litų“, – pažeidimų mastus bandė apibrėžti V. Simanavičius. Jo teigimu, „Linkomanija“ nemažai uždirbo rinkdama iš vartotojų aukas serverio palaikymui ir slėpdama tikrąsias surinktų pinigų sumas, todėl šis „verslo modelis“ buvo sustabdytas užšaldžius jos sąskaitas.

Sustoti nežada

LANVA, kaip ir jos vadovas, ginklų sudėti nežada. „Dirbame ir toliau, ne tik „Linkomanijos“ atžvilgiu, tęsiame tyrimus, jų vis daugės. Tęsiame bendradarbiavimą su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos. Gruodžio pabaigoje Kultūros ministerijoje numatytas susitikimas, kuriame dalyvaus visų atsakingų valstybinių institucijų vadovai, autorių ir gretutines teises ginančių asociacijų atstovai. Interneto paslaugų tiekėjai taip pat turėtų įsijungti į šią kovą – jie jau turi nemažai legalaus turinio, tad neteisėti tinklalapiai jiems irgi daro nuostolius”, – pasakojo V. Simanavičius, pridūręs, kad jau žengti pirmieji žingsniai link bendradarbiavimo su interneto tiekėjais.

„Linkomanija” ginasi

Pati „Linkomanija” – uždaras, kvietimais registraciją vykdantis tinklalapis – kukliai ginasi, kad ji tik suteikia galimybę vartotojams keistis informacija, už kurios turinį ji neatsako. „Bendradarbiaujame ir triname netinkamą informaciją, jeigu mums yra pranešama, kad kažkas pažeidžiančio autorines teises yra mūsų sistemose. Mes neturime teisės patys tikrinti duomenų, yra institucijos, kurios gali mums apie tai pranešti“, – aiškino tinklapio atstovas. Jo teigimu, duomenų keitimasis internete yra vertinamas įvairiai, antai Ispanijoje bylų apsikeitimas asmeniniais tikslais yra visiškai teisėtas, nebaudžiamas, priešingai nei Lietuvoje.

Baudžiamas ar ne, Lietuvoje piratavimas klesti. Jei savo diskų kolekcijoje neturite nei vieno, į kurį patys įsirašėte iš kažkur atsisiųstą filmą – šaunu. Tačiau vis vien daug sako faktas, kad „Linkomanija“ nuolat laikosi lankomiausių lietuviškų tinklalapių dešimtukuose, o jos lankytojai platina iš esmės vien nelegalius duomenis. Kaip bebūtų, situaciją pakomentavo ir Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūros (LATGA-A) generalinio direktoriaus pavaduotoja Gerda Leonavičienė, kurios teigimu, pasaulyje dabar kaip tik vyksta bandymai nuspręsti, kaip iš tiesų reikėtų skaičiuoti „piratų“ padarytą žalą. „Tiek Pasaulinės Intelektinės Nuosavybės Organizacijos (WIPO), tiek ES rėmuose rengiamos internetinio piratavimo daromos žalos apskaičiavimo metodologijos. Tikimės jas pritaikyti ir Lietuvoje“, – sakė G. Leonavičienė.

Nesuvaldomi reiškiniai

Taigi, piratai vengia atsakomybės, anti-piratinės institucijos ieško teisybės, o ką daryti visiems kitiems?.. Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė, tyrinėjanti komunikacijos procesus ir interneto žiniasklaidą, pasidalino mintimis apie nelegalaus siuntimosi vaidmenį visuomenėje. „Tai natūralus procesas – dėl naujų technologijų, globalizacijos keičiasi mūsų užmezgami ryšiai su kitais žmonėmis, jų formatas. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose galime jungtis į atskiras bendruomenes pagal interesų grupes, pasirinkti ką palaikyti, diskutuoti apie tai ir patirti tokį individualizuotą pasitenkinimą, kylantį iš domėjimosi tuo, kas mums artima. Tačiau taip populiarėja ne tik teigiami dalykai, bet ir nelegalus siuntimasis ir t. t. Užmegzdami ryšį su kitais, irgi besisiunčiančiais filmus, diskutuodami apie tai, suformuojame atskirą kultūrą, sustipriname šią tendenciją. Manau, kad tai sociologo Zigmunto Baumano apibrėžtos likvidžios modernybės dalis – norime daryti viską greitai, investuoti į technologijas, tačiau nekontroliuojame iš jų kylančių socialinių procesų, todėl ir atsiranda tokie reiškiniai, kuriems mes nesame pasirengę“, – savo požiūrį į šią problemą dėstė prof. A. Balčytienė.

Reikia ieškoti kompromisų

Apie visuomenės nepasiruošimą kalbėjo ir LATGA-A atstovė G. Leonavičienė, pabrėžusi, kad reikėtų ne drausti ir bausti, o ieškoti kompromisų ir žiūrėti į ateitį: „Didžiausią nerimą kelia tai, kad vaikai auga manydami, kad viską internete galima rasti ir vartoti nemokamai ir čia nėra nieko blogo. Jeigu norime, kad ateityje apskritai kas nors žinotų ir suprastų, kas yra tos autorių teisės, jau dabar būtina šviesti ir tėvus, įtraukti šiuos dalykus į mokyklose dėstomas informatikos programas. Reikia ieškoti kompleksinio sprendimo, sudaryti palankias sąlygas kurtis naujoms teisėtoms kūrinių atsisiuntimo paslaugoms, kurios būtų patogios vartotojams ir nesikandžiotų kainomis. Reikia pripažinti, kad dauguma piratauja ne dėl to, kad piktybiškai nori tai daryti. Vieni tai daro dėl to, kad nesupranta, jog neteisėtai elgiasi, o dauguma dėl to, kad negali to paties turinio gauti legaliai”, – paaiškino G. Leonavičienė, pasitelkusi legalios muzikos pasiklausymo paslaugos „Spotify“ pavyzdį, kurios išpopuliarėjimas 2009 m. sąlygojo muzikos piratavimo lygio Švedijoje smukimą net 25 procentais.

Šiame nuomonių, balsų katile išties nėra lengva susigaudyti. Nieko nuostabaus – kiekviena pusė gins savus interesus, nušvies viską sau palankioje šviesoje. Tačiau susikaupkite ir pamėginkite sau atsakyti į kelis klausimus: kiek verta kompiuterinė/skaitmeninė autorinio kūrinio kopija? Ar internete platinamas filmas gali būti palygintas su, pavyzdžiui, knygynuose pardavinėjamomis knygomis? Ar patys sukūrę kažką, kam išleidote milijonus, norėtumėte tai platinti nemokamai?

Svarstykite, rašykite, komentuokite ir nuspręskite. Internetas, kaip ir valstybė – mūsų visų.

Šis straipsnis publikuotas gruodžio mėnesio Laikas.lt žurnale, kurį galite rasti daugumoje kavinių arba [-[2]-] . Kiti numerio straipsniai:

A. Mamontovas: „Albumai – mano gyvenimo dienoraštis“
Micius: „Pasidalinęs žmogus neturi mažiau“ (Interviu)
365 dienos kuriant savo spintos turinį
Nauja vartojimo forma – mainai