Savivaldybėje įvyko susitikimas su Vilniaus bibliotekų – Vilniaus miesto savivaldybės centrinės, Nacionalinės Martyno Mažvydo, Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios, Vilniaus universiteto bei kitų Lietuvos miestų bibliotekų vadovais.
Susitikime aptarti bibliotekų veiklos, jų tinklo optimizavimo, plėtojimo klausimai, perspektyvos, taip pat šiuo metu opiausios miesto bibliotekų problemos.
„Norint išspręsti šias problemas, miestas turi turėti aktyvią politiką, ilgalaikę strategiją, ilgalaikę perspektyvą. Tačiau gera pradžia, gera iniciatyva – tai jau žingsnis į priekį“, – apie tokio pobūdžio pirmąjį susitikimą sakė kuruojantis kultūros sritį mieste Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Babravičius.
Įgyvendinant projektą „Bibliotekos pažangai“ galimybę dalyvauti jame turėjo tik 17 sostinės bibliotekų, nes daugumos pastatai yra labai prastos būklės, apgriuvę, apleisti. Kita skaudi problema – komplektavimo klausimas. Dėl lėšų stygiaus bibliotekos negali gyventojams teikti šiuolaikiškų paslaugų, kaip pavyzdžiui, galimybės skaityti elektronines knygas, taip pat įsigyti naujos, geros vaikiškos literatūros, kuri yra pakankamai brangi.
Pasak Vilniaus Centrinės bibliotekos direktorės Rimos Gražienės, skaitytojai vaikai – mūsų prioritetas. „Norime užsiauginti kultūringą, žingeidų, mylintį spausdintą žodį, skaitytoją. Norint pritraukti kuo daugiau vaikų, reikia turėti kuo juos sudominti“, – teigė R. Gražienė.
Pasak susirinkusių bibliotekininkų, Vilniuje – viena iš blogiausių situacijų Lietuvoje: statistiniais duomenimis tik apie 20 proc. vilniečių naudojasi bibliotekų paslaugomis.
Šių metų biudžete bibliotekoms bus skirta tiek, kiek ir pernai – 4,8 mln. Lt, iš kurių – 1 mln. skirtas naujo Centrinės bibliotekos pastato statyboms.
„Tai ne vien tik naujo pastato statyba. Šiomis lėšomis bus įrengta moderni, šiuolaikiška, turinti informacines technologijas, naujausią įranga, biblioteka“, – apie būsimą Centrinę biblioteką sakė Savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorė Kristina Ulevičiūtė.
Susitikimo dalyviai džiaugėsi, kad bibliotekų klausimas pagaliau „pajudėjo iš mirties taško“. Pasak jų, planuojama naujos Centrinės bibliotekos statyba – tai jau didelis žingsnis į priekį. Tačiau reikia galvoti ir apie modernias, šiuolaikiškas bibliotekas, ypač miegamuosiuose rajonuose, kur be prekybos centrų jaunimas neturi kur nueiti.
Kodėl jaunimas nelanko bibliotekų? Į sau užduotą klausimą bibliotekininkai atsakė, jog komercinis sektorius „užgožia“ bibliotekų naudą, sunku konkuruoti su siūlomų spalvingų pramogų gausa, kaip ir sudėtinga įrodyti, kad už mokesčius išlaikomos viešosios erdvės yra reikalingos – į bibliotekas neinvestuojama, elektroninė sklaida užgesina bibliotekų poreikį, be to, Nacionalinė biblioteka, kaip taisyklė, atsveria mažesnių bibliotekų poreikį. Anot susirinkusių, miesto centre veikia nemažai bibliotekų, todėl viešųjų bibliotekų tinklas turėtų būti optimizuotas atsižvelgiant ir į miegamųjų rajonų gyventojų poreikius.
Bibliotekų vadovai aptarė, kokia turėtų būti nauja, moderni biblioteka, kokių imtis rinkodaros veiksmų norint pritraukti kuo daugiau skaitytojų. Specialistai pripažino, kad nauja biblioteka turi būti ne lyg daugiafunkcinis kultūros centras, kuriame bendruomenė, be spaudos ir knygų skaitymo, gali bendrauti, susitikti su įdomiais žmonėmis, pamatyti kultūrinius renginius, padiskutuoti, pabendrauti.
„Ateities bibliotekos – modernios, patrauklios, patogios, kuriose rastų veiklos ir mažas, ir jaunas, ir pensinio amžiaus skaitytojas“, – sako LR Kultūros ministerijos vyr. specialistė Ramunė Petuchovaitė..
Susitikime buvo išgirsta ir sėkmės istorija. Utenos mieste pastatyta nauja 4 tūkst. kv. m ploto biblioteka, kurią kasdien aplanko apie 600 lankytojų ir tiek pat – virtualioje erdvėje. Miestui, turinčiam 34 tūkst. gyventojų, tai didelis pasiekimas plėtojant kultūrinį gyvenimą.
Nutarta šių metų kovo pabaigoje surengti konferenciją su specialistų ir ekspertų pranešimais, pristatymais, apibendrinimais, į šiuos svarstymus įtraukiant ir verslininkus, ir visuomenėje žinomus kultūros ir meno veikėjus, bendruomenę. Susitikimo dalyviai tikisi, kad pradėtos pertvarkos šioje miesto kultūros srityje nesustos.
Šiuo metu mieste veikia 24 bibliotekos, uždarytos Užupio, Alberto Kojelavičiaus, Rygos bibliotekos.