Grupė „Bix“ – lietuviško roko fenomenas. Tai – ne tik grupė, tai jau reiškinys, kurio ištakos iki šiol skendėjo paslaptyje. „Bix“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas atskleidžia neoficialiąją „Bix“ pradžią, kuri tiesiogiai susijusi su pankroku.
Oficialiai „Bix“ gimė 1987 m. Šiauliuose per Lietuvos Atgimimo epochą, kai labai reikėjo maištingos dvasios. Kunkuliuojančios energijos ir roko draivo siautulio pritvinkę septyni vyrukai akimirksniu išpopuliarėjo ir nestokoja šlovės iki šių dienų.
Pradėję nuo savo miesto salių, vėliau užkariavę visos Lietuvos sales ir stadionus, aikštes, taip pat užėmę laisvų radijo stočių eterį, „Bixai“ įsiveržė į, atrodytų, perpildytą Vakarų rinką: daugybė koncertų Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Beneliukso, Skandinavijos šalyse, JAV. Visur, kur tik koncertavo, „Bixai“ buvo entuziastingai publikos priimti ir sulaukė puikių atsiliepimų. Viename Vokietijos klubų vyrukai grojo net su tuomet dar neišgarsėjusia „Nirvana“!
Praėjusieji metai žymūs tuo, kad „Bixai“ 9-aisiais gyvavimo metais nusprendė atsisakyti savo pučiamųjų flango; rinkoje pasirodė riboto tiražo archyvinių įrašų kasetė „Rats City“; buvo pasirašytas metinis kontraktas su „Stimorol“ ir kontraktas trims albumams su „Bomba records“. Naujasis albumas „Wor’s“ buvo dar vienas akibrokštas grupės gerbėjams – tai vėl kažkas naujo.
Norėčiau Jus kiek pakamantinėti apie mažiau žinomus grupės „Bix“ istorijos puslapius. Viename tinklalapyje radau parašyta, jog albumas „Rat City“ buvo įrašytas dar 1981–1982 metais. Ar tai tiesa? Jei taip, kada iš tikrųjų susikūrė „Bix“?
Jo, tai tikrų tikriausia tiesa. Tais gūdžiais 1980 metais atvykau į Šiaulius studijuoti į ŠPI Dailės fakultetą. Nors visi specialybės egzaminai buvo įvertinti aukščiausiais balais, lietuvių literatūros rašinys pakišo koją ir teko eiti tarnauti į tarybinę armiją. Grįžęs įstojau, bet čia jau kita istorijos dalis.
O tada iš nevilties su draugeliu pradėjom muzikuoti vakarais. Jis mušė pagalves, spaudė žaislinį klavišinį instrumentą, aš akustinę gitarą. Prikūrėm dainų, išėjo visas albumas. Įrašinėjome į paprastą juostinį dviejų takelių magnetofoną. Aš nupiešiau albumo viršelį. O pavadimas „Bix“ kilo labai paprastai: cigarečių niekada neužtekdavo, tai teko „bikus“ rūkyti – nuorūkas lietuviškai. „Bix“ tai yra nuorūka. Tais laikais tai buvo pankiška, protestas ir t. t. Dainose sudėtas visas gyvenimas, nieko ten neišgalvota. Šis albumas greit išsivaikščiojo per rankas, teko net KGBistam jį paklausyti, o man – pasiaiškinti, ką tai reiškia. Dabar tai juokinga… Aš nežinau, ar galima tą datą laikyti „Bix“ susikūrimo data? Gal greičiau tai „Bix“ dvasios atsiradimas, kuri materializavosi 1987 m. gruodžio 30 d.
Ar galima sakyti, jog „Bix“ albumas „Rat City“ yra lietuviškojo pankroko pradžia?
Niekada apie tai negalvojau ir net neuždaviau sau tokio klausimo. Tada man viskas virė viduje, tai buvo nuoširdu ir tikra. Todėl negalvojau apie reikšmę, tiesiog dariau, tai yra saviraiška. Galų gale, koks skirtumas?
Kaip vertinate senąjį ir naujausiąjį lietuvišką roką? Ar smarkiai jis pasikeitė per keliasdešimt metų? Turiu galvoje ne stilistiką, bet kokybę.
Net nežinau, kaip tai vertinti, jei tiesiai, tai ne kažin kiek mes pajudėjome kokybės link. Silpna mūsuose rock kultūra, labai silpna. Dar tuo metu, kai pradėjome, buvo daug vilčių, bet po to, apie 95-uosius, viskas sustojo, supopsėjo, išsikvėpė. Manau, materializmas nugalėjo. Dabar liko tik dinozaurai, naujų grupių viena kita. Bet kartais, kai matau gatve einančius jaunuolius su gitarom, vis sušvinta viltis, o gal jau kažkur rūsiuose gimsta nauja LT rock banga? Reikia tikėti.
Ką pavadintumėte visų laikų kokybiškiausiu lietuvišku roku (neskaitant „Bix“, žinoma)?
Nežinau. Aš pats sau keliu labai aukštus reikalavimus ir lygiuojuosi į aukščiausius standartus. Todėl man atrodo, kad mums visiems dar daug trūksta.
Ar dabar dar kuriate kokius nors muzikinius kūrinius? Ar dar yra šansų sulaukti naujo „Bix“ albumo?
Šis klausimas mane jau erzina, o kartu ir juokina, ir įpareigoja. Kuriame, bet nebe taip intensyviai. Albumas dabar nėra tikslas. Norėtųsi padaryti dar keletą kokybiškų ir galingų koncertų, tokių, koks buvo „BIX“ XX. Norėtųsi daugiau laiko skirti kūrybai, bet dabartinis gyvenimas diktuoja savo. Bet kadangi „Bix“ nieko nedarė iš reikalo, o tik iš širdies, tai visko gali būti, net ir naujas albumas.
Asmeninio archyvo nuotr.
Grįžtant prie „Rat City“, tenka pažymėti, kad „Bix“ kūryboje – daug įdomių poetinių metaforų, ezopiškos kalbos. Ką reiškia simboliai „žiurkių miestas“ (ar tai Šiauliai? ar kitas miestas? koks? kodėl žiurkių?), „akli kariai“? Ar jie rodo visuomenės, civilizacijos krizę?
Aš pats visus tekstus rašiau, tai man sunku apie savo kūrybą kalbėti ir ją vertinti. Noriu pasakyti, kad ten nėra nieko apsimestinio ir išgalvoto, tai yra tai, kuo aš gyvenau, kas man ir mano bendraminčiams rūpi. Aš daug domėjausi tiek filosofija, tiek religijom, menais, poezija ir kas svarbiausia žemiškam gyvenime. Kai viduje verda daug klausimų, tai ir išeina tokia poezija su keliais sluoksniais, prasmėmis ir klausimais.
Šiauliai – ypatinga vieta. Joje gimė daug meninių judėjimų. Kaip manote, kodėl? Tai lyg savotiška lietuviškojo roko meka?
O tas klausimas ne vienam iškyla. Gal dėl to, kad ten anomalinė vieta, o gal Dievas pasisiojo, tai ir išdygsta visokie keisti menininkai.
Kas Jus labiausiai įkvėpė (įkvepia) kurti? Kokią muziką dabar klausote?
Kūrybai įkvepia gyvenimo pulsas. Kai jauti jį, tai ir turi ką pasakyti, o jei užsidarai siaurame savo narvelyje tai ir užmiegi. Muzika??? Net negaliu apsakyti, ką aš klausau, labai įvairią: nuo arabų, Afrikos liaudies iki avangardinės ir dar velniai žino kokios. Man smalsu ir įdomu, o kartais norisi tik ramaus fono.
Kokie Jūsų artimiausi planai? Kuo dabar labiausiai esate užsiėmęs?
Šiuo metų prodiusuoju didelius TV projektus, tokius kaip „Lietuvos talentai“, „Tu gali šokti“, ir dar daugybę kitų. Šis darbas iš manęs atima visas kūrybines jėgas ir laiką, muzikai lieka ne tiek daug.
Šis straipsnis skirtas šiuo metu rengiamai spaudai knygai: Lietuvos Rokas:i štakos ir raida. – „Mintis“, 2011.