Kur galima apsipirkti išleidžiant visai nedaug? Apsilankius mainų vakarėlyje (angl. Swap-party). Čia galima ne tik aptikti įstabių radinių, bet ir pajusti nuostabų bendrumo jausmą.
Berlyne prie Oderberger gatvėje esančio miesto baseino lūkuriuoja ilga eilė. Vienas prie kito čia stovi mažiausiai šimtas žmonių, daugiausiai moterų. Jiems vadovauja elegantiška moteris su akiniais, vilkinti raudona kokteiline suknele. Įdegęs vyras žengia įėjimo link: „Apsaugos nesimato! Galime pradėti.“ Moteris raudona suknele prabėga pro sumišusią minią. Jos tikslas apsipirkti neišleidžiant nė vieno euro.
Vietoj pinigų – žetonai
Berlyne šį vakarą vyksta pirmasis profesionaliai surengtas mainų vakarėlis. Jame keičiamasi dėvėtais, tačiau vertingais drabužiais. Viskas labai paprasta: kiekvienas vakaro dalyvis priėmimo punkte palieka atsibodusių drabužių, batų arba aksesuarų ir, priklausomai nuo jų vertės, gauna tam tikrą skaičių taškų. Šie iškeičiami į specialius žetonus, už kuriuos galima įsigyti kitų daiktų, tarp jų ir garsių dizainerių sukurtų gaminių.
Kovos išpardavimų metu
Tikslas įsigyti ką nors naujo moterį raudona suknele ir kitą garbią damą paverčia negailestingomis konkurentėmis. Viena atsiima jai priklausančius žetonus kairėje, kita dešinėje priėmimo punkto pusėje. Įsimetusios netikrus pinigus į rankines, abi nuskuba prie stendų, kuriuose išdėlioti drabužiai. Kaip ir per vasaros išpardavimą čia svarbiausia būti pirmam. Dama jau apžiūrinėja vienetinę juodo šilko suknelę. Tačiau moteris raudona suknele pasirodo esanti apsukresnė ir pirma nugvelbia šį radinį. Išsiruošus į mainų vakarėlį, būtina nusiteikti panašiems akibrokštams.
Mainymosi vakarėliai tampa mada
Vakarėliai, besivadovaujantys šūkiu „Ne pirk, o mainyk“, jau kurį laiką yra populiarūs Niujorke ir Londone. Regis, finansų krizė pakoregavo ir parduotuvių liūtų įpročius. Šiandien netgi Sekso ir miesto herojės aplenkia ištaigingus dizainerių salonus ir mieliau tarpusavyje keičiasi Manolo Blahnik bateliais.
Vakarėlio organizatoriai Berlyne įprastą blusų turgų taip pat pamėgino paversti didžiule švente. Aštuntą valandą vakaro vakarėlis dar neįsisiūbavęs. Jei nesigirdėtų trankios elektroninės muzikos, vaizdas labiau primintų vietinio vaikų darželio šventę: šalia šurmuliuojančio madingo jaunimo dėl rausvos Versace suknelės pešasi ir pora solidžių penkiasdešimtmečių. Šalia persirengimo kabinos, kuria turi dalintis beveik tūkstantis lankytojų.
Mainų turgus ne tik mainams, bet ir linksmybėms
Kartais be Prosecco galima paragauti ir kai ko stipresnio, mat vienas vakarėlio rengėjų yra degtinės gamintojas. Galbūt todėl nieko nestebina tai, kad ištuštėjus drabužių stendams prisipildo šokių aikštelė.
Pakalbiname Hildę, kuri čia atėjo tikrai ne pašokti. „Tikriausiai esu jau per sena lankytis blusų turguose“, sako penkiasdešimt aštuonerių metų dama, kurios dirbtinės garbanos ir akiniai nikeliuotais rėmeliais nelabai dera prie vakarėlio atmosferos. Dabar vienuolikta valanda vakaro, ir ji su penkiais pirkinių maišeliais vaikštinėja nežinodama ką veikti. Hildė labiausiai džiaugiasi Escada rankine, kurią įsigijo už 30 taškų (vienas taškas lygus vienam eurui). Ji patikina, kad dar nesiruošia vykti namo, nes būtinai(!) turi išnaudoti likusius 20 taškų.
Gauti ir duoti
Priešingai nei įprastame blusų turguje, mainų vakarėlyje gražiausia tai, kad žmonės ateina nusiteikę ne tik gauti, bet ir duoti. Tai puiki proga grįžti namo nesuplonėjusia pinigine. Ne ką mažiau smagu stebėti žmones, nuoširdžiai besidžiaugiančius drabužiais, kurie pačiam buvo gerokai pabodę.
Išeidami dar kartą išvystame moterį raudona suknele. Jos rankoje – vienintelis maišelis. Tikriausiai jame guli juodo šilko suknelė. O gal viena tų, kurias atnešėme mes?
