Turbūt nė vienas kitas literatūrinis žanras nesulaukia tiek audringų ir prieštaringų vertinimų, kaip fantastinis romanas. Vieni jį dievina, kiti vadina menkaverčiu skaitalu, tinkamu nebent paaugliško amžiaus auditorijai. Keisčiausia, kad nemaža dalis skeptikų prisipažįsta neskaitę nė vieno panašaus kūrinio.
Iš tiesų visai nereikėtų skubėti teisti ir vertinti. Kai kurie fantastiniai romanai tikrai nėra verti dėmesio, tačiau yra ir tokių, kurie net didžiausius literatūros gurmanus stebina nepriekaištingu stiliumi, įtemptu siužetu, išradinga struktūra ir ryškiais personažais. Norėdami su šiuo reiškiniu supažindinti tuos, kuriems panašios knygos – vis dar neištirti horizontai, pristatome vienus garsiausių fantastinių romanų pasaulyje. Kai kurie jų jau senokai prabilę lietuviškai, kitus vis dar tenka skaityti originalo kalba.
J. K. Rowling „Haris Poteris“ (ang. Harry Potter)
Iki garsiosios istorijos apie jaunąjį burtininką Harį Poterį ir jo kovą su berniuko tėvus nužudžiusiu tamsos lordu Voldemortu britų rašytoja J. K. Rowling gyveno skurdžiame būste be elektros ir, užsisakiusi vieną puodelį arbatos, įvairiose kavinėse kūrė fantastinę istoriją vaikams.
Viskas pasikeitė 1997 m., kai pasirodė pirmoji jos knyga „Haris Poteris ir išminties akmuo“. Romanas sulaukė milžiniško populiarumo, pagal jį netrukus buvo pastatytas filmas, pradėti kurti video žaidimai ir įvairios prekės su Hario Poterio atvaizdu. Vėliau pasirodė dar šešios knygos: „Haris Poteris ir Paslapčių kambarys“, „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“, „Haris Poteris ir Ugnies taurė“, „Haris Poteris ir Fenikso brolija“, „Haris Poteris ir Netikras princas“ bei „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“. Į lietuvių kalbą visą seriją yra išvertusi leidykla „Alma littera“.
2008 m. duomenimis, visos septynios knygos buvo parduotos didesniu nei 400 milijonų tiražu ir išverstos į daugiau nei 60 pasaulio kalbų. Literatūros kritikai negaili pagyrų puikiam rašytojos stiliui, gebėjimui kurti įtemptą siužetą ir išraiškingus charakterius. Tačiau dar svarbiau, anot jų, yra tai, kad Haris Poteris grąžino vaikus nuo kompiuterių ekranų prie tikrų knygų ir leido patirti pamirštą skaitymo džiaugsmą.
J. R. R. Tolkien „Žiedų valdovas“ (ang. The Lord of the Rings)
Trimis tomais – „Žiedo brolija“, „Dvi tvirtovės“ ir „Karaliaus sugrįžimas“ – 1954–1955 m. išleistas kūrinys buvo ankstesnės J. R. R. Tolkien knygos „Hobitas“ tęsinys. Britų kilmės filologas sukūrė ištisą fantastinį pasaulį, turintį daugybę paralelių su tuo, kuriame gyvename mes patys. Savitos Ardos pasaulio kalbos, vartotos elfų, turtinga jos istorija ir mitologija – visa tai J. R. R. Tolkien kūrė be galo atidžiai ir su didžiuliu atsidavimu.
Visą gyvenimą domėjęsis dirbtinėmis kalbomis ir mitologija, remdamasis vaizduote ir istoriniais šaltiniais, rašytojas ėmėsi rekonstruoti ir perkurti Britų salų mitologiją. Naudodamasis edų, anglosaksų, germanų, suomių ir kitų tautų mitologiniais fragmentais, jis pradėjo rašyti autorines sakmes. Nuolat taisomos, jos palaipsniui kito ir sudėtingėjo. Daugelis jų sugulė į visą gyvenimą rašyto veikalo „Silmarillion“ puslapius. Jį J. R. R. Tolkien laikė reikšmingiausiu savo gyvenimo darbu, tačiau nemaža dalis mitologijų persikėlė į visiems kur kas geriau žinomą „Žiedų valdovą“. Šio kūrinio vertimas jau senokai džiugina ir lietuvių skaitytojus.
C. S. Lewis „Narnijos kronikos“ (ang. The Cronicles of Narnia)
„Narnijos kronikos“ – tai septynių knygų serija vaikams, pelniusi britų kilmės rašytojui ir mokslininkui tarptautinį pripažinimą, išversta į daugiau kaip 40 kalbų ir parduota 100 milijonų egzempliorių tiražu. Šias istorijas C. S. Lewis parašė 1949–1954 m. Jose meistriškai persipina krikščioniškos tiesos, senovės graikų ir romėnų mitai bei tradicinių britų ir airių sakmių fragmentai. Šiandien „Narnijos kronikos“ daugeliui – tarp jų ir lietuviams – taip pat pažįstamos iš kino ekranų.
Pagrindiniai knygų herojai – vaikai. Iš mūsų pasaulio jie magišku būdu atsiduria Narnijos karalystėje, kur kalba žvėrys, vyksta stebuklai, o gėris nugali blogį. 2008 m. knyga „Narnijos kronikos: liūtas, ragana ir spinta“ skaitytojų buvo pripažinta geriausia visų laikų knyga vaikams. Neveltui teigiama, kad klasika niekada nemiršta.
Philip Pullman trilogija „Jo tamsiosios medžiagos“ (ang. His Dark Materials Trilogy)
Garsiąją Ph. Pullman trilogiją sudaro romanai vaikams ir jaunimui „Šiaurės pašvaistė“, „Aštrusis peilis“ ir „Gintarinis žiūronas“. Pagrindiniai šių knygų personažai – taip pat vaikai. Šalia fantastikos elementais prisodrinto pasakojimo rašytojas nagrinėja tokias sferas, kaip fizika, filosofija bei teologija. Ph. Pullman romanai žmoniją labiausiai vertina už jos išmintį ir žinias. Būtent ši pozicija ir kai kuriuose puslapiuose randama kritika religinėms struktūroms sulaukė nepritarimo iš kai kurių tikinčių asmenų ir religinių bendruomenių. Lietuvių kalba Ph. Pullman trilogiją yra išleidusi leidykla „Tyto alba“.
Robert Jordan „Laiko ratas“ (ang. The Wheel of Time)
Amerikiečių kilmės rašytojas R. Jordan iš pradžių buvo numatęs, kad „Laiko ratas“ taps šešiomis atskiromis knygomis. Šiandien jo kūryba yra išleista dvylikos romanų pavidalu. Juose – gausu Europos ir Azijos mitologijos motyvų, daug dėmesio skiriama budizmo ir daoizmo filosofijoms. Didžiulio skaitytojų dėmesio visame pasaulyje R. Jordan knygos susilaukė už įtikinamai sukurtą mistišką pasaulį, kuriame plėtojasi skirtingos istorijos, ir ryškius veikėjų charakterius.
Piers Anthony „Nemirtingumo įsikūnijimai“ (ang. Incarnations of Immortality)
„Nemirtingumo įsikūnijimai“ – tai aštuonių fantastinių knygų serija. Pirmieji septyni romanai paeiliui analizuoja tokius antgamtinius reišinius, kaip mirtis, laikas, likimas, kova, gamta, blogis ir gėris. P. Anthony knygose juos įkūnija atskiri veikėjai. Iškeisdami mirtingųjų gyvenimą į šias „pareigas“, jie apmąsto šių reiškinių svarbą ir prasmę kasdieniame žmonių gyvenime. Iš kitos fantastinės literatūros „Nemirtingumo įsikūnijimai“ išsiskiria tuo, kad juose vertinama tiek magija, tiek naujosios technologijos. Kituose panašios tematikos kūriniuose paprastai pasirenkamas kuris nors vienas iš šių dviejų reiškinių, tuo tarpu P. Anthony akcentuoja jų abiejų naudą ir svarbą.
L. E. Modesitt, Jr. „Atsiskyrėlio saga“ (ang. The Saga of Recluce)
Ši penkiolikos knygų serija pasakoja apie dažnai prieštaringus santykius tarp dviejų kultūrų, koja kojon žengiančių su naujausiais technikos laimėjimais. Pagrindinės jėgos, susikertančios „Atsiskyrėlio sagoje“, – tai tvarka ir chaosas. Pasiekę tarpusavio darną, šie du pradai gali tapti balansu.
Pats autorius visas penkiolika knygų rekomenduoja skaityti atsižvelgiant į jų išleidimo tvarką. Tačiau prisiekę fantastinės literatūros gerbėjai tikina, kad geriausia „Atsiskyrėlio sagą“ skaityti chronologine tvarka. Jų teigimu, L. E. Modesitt, Jr. talentas pasakoti prikaustančias istorijas neginčijamas, tačiau jo knygose tiek daug laiko šuolių, kad tarp jų nesunku pasimesti netgi tikram fantastikos veteranui.