Reklama gali žavėti, įtraukti ir skatinti, bet gali tapti tik ta sekunde, po kurios Jūs paspaudžiate televizioriaus nuotolinio valdymo pultelį ir ieškote „ką dar rodo“.
Lietuvos reklamos agentūrų asociacijos (KOMAA) vadovo Gintaro Šepučio manymu, dabar užversti laikraščio puslapį arba perjunkti kitą televizijos kanalą, norint išvengti reklamos – nepakaks. Socialiniai tinklai, kuriuose, ekspertų teigimu, jau dabar „mirksta“ apie 800 tūkst. lietuvių jau tapo dar vienu efektyvios reklamos kanalu. Su G.Šepučiu kalbamės apie reklamą socialiniuose tinkluose ir pasikeitusias reklamavimosi taisykles.
Socialinių tinklų įtaka reklamai pastaraisiais metais išaugo ir, greičiausiai, augs. Ką tai reiškia reklamos specialistams ir jų paslaugų užsakovams?
Reklama nėra menas, ji yra orientuota, visų pirmiausia, į vartotojus. Socialiniai tinklai yra masinis reiškinys, kurio ignoruoti tiesiog neįmanoma. Kita vertus patys komunikacijos ir bendravimo principai šioje aplinkoje skiriasi. Reklamos agentūros ir labiausiai pažengę užsakovai jau nebevertina, pavyzdžiui, „Facebook“ kaip nestandartinės žiniasklaidos priemonės.
Praėjusiais metais, po intensyvaus 2009-ųjų reklamos rinkos traukimosi, buvo fiksuojamas šioks toks stabilizavimasis, o televizijos ir interneto reklamos rinka net augo. Ar galima būtų sakyti, kad reklama pradeda vis aktyviau judėti į įvairias interneto platformas?
Kalbant apie reklamos augimą ar kritimą reikėtų atsižvelgti, greičiausiai, ne vien į apimtis, bet ir į pinigus. Vertinant abiem parametrais, ko gero, praėjusiais metais ženkliai augo vien internetas. Taip, reklama iš tiesų vis daugiau orientuojasi į interaktyvų kontaktą, o tai leidžia koreguoti kampanijos turinį pagal vartotojų susidomėjimą. Internetas yra viena iš labiausiai išplėtotų formų, kur turinio pagaminimo, interakcijos su vartotoju kaštai ne tokie jau sąlyginai ir dideli.
Pasigirsta kalbų, kad sunkiausius laikus ateityje dėl smunkančių reklamos pajamų gali patirti laikraščiai. Ar tokie spėjimai turi pagrindo?
Paskutiniai tyrimų duomenys rodo, jog reklamos apimtis laikraščiuose, lyginant 2010 ir praėjusių metų pirmus ketvirčius, yra išaugusi apie 9 proc. Žiniasklaidos specialistai teigia, jog laikraščiai, kaip informacijos šaltinis, pralaimi kovą internetui. Mažėjant skaitytojų skaičiui brangsta kontakto kaina.
Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva pagaliau atsispyrė nuo krizės dugno ir judės į viršų. Ar reklamos paslaugas teikiančios agentūros jaučia šiuos pokyčius?
Kiek teko bendrauti su asociacijos nariais, šiuo metu jaučiamas reklaminės veiklos apimčių padidėjimas, gaila, kad dažnas užsakovas, sunkmečiu išsiprašęs specialių bendradarbiavimo sąlygų, apie atlygio padidinimo dalį kalbėtis nėra linkęs.
Krizės laikotarpiu buvo galima stebėti ypatingai didelį įvairių akcijų kiekį ir „krizinių prekių“ antplūdį. Ar, Jūsų nuomone, didelė nuolaida tam tikrai paslaugai ar produktui pats savaime gali būti vienas geresnių reklamos būdų?
Sunkmečio akivaizdoje vartotojai tapo praktiškesni, todėl paslaugos ar prekės pirkimas su nuolaida buvo ko gero vienas iš nedaugelio būdų priversti jį veikti. Toks būdas yra peilis prekės ženklui arba tam nuosekliam užsakovo ir agentūros darbui kuriant pridėtinę vertę.
Reklamos pasaulyje dažnai kalbama apie idėją, efektyvumą, kūrybingumą, perduodamą žinutę. Jūsų nuomone, ar geros reklamos receptas jau išrastas?
Aš asmeniškai būčiau linkęs vertinti taip, kad gera reklama yra ta, kuri viršija išsikeltus tikslus ir lūkesčius. Tai apima tiek idėją, tiek efektyvumą, tiek ir investicijų grąžą.
Galbūt tam, kad pasiektum vartotojų dėmesį ir sukurtum gerą reklamą, užtenka tiesiog išsiskirti iš kitų tos srities paslaugų tiekėjų ar gamintojų?
Augant informacijos kiekiui, jos prieinamumui, technologijų tobulėjimui, pasaulio globalėjimui su kiekviena valanda tą padaryti vis sunkiau. Sėkmingo verslo pavyzdžiai rodo, kad tai, iš tikro, vienas iš labai svarbių aspektų.