[-[0]-]
Interneto rinkodaros ekspertas Tomas Indriūnas šiandien valdo nuosavą įmonę, o kadaise prie parduotuvės prekiavo žūklės reikmenimis. Jis įsitikinęs, kad verslumas įgyjamas kaip ir daugelis kitų įgūdžių. Sertifikuotas paieškos sitemų specialistas pasakoja apie pirmuosius žingsnius versle bei įgytą patirtį.
Apie mokslą. Pats terminas „aukštasis mokslas“ man atrodo netinkamas. Niekad mokslo „neaukštinau“, diplomų nesureikšmindavau. Universitetas man buvo pagrindas, suteikęs žinių apie rinkodarą ir verslą, tačiau techninių žinių siekiau savarankiškai. Yra daug žmonių, kurie studijuoja vien tam, kad studijuotų, arba dėl pažymių, man toks požiūris nepriimtinas. Studijavau dėl žinių, į pažymius dėmesio nekreipdavau.
Apie karjeros laiptus. Verslauti pradėjau dar lankydamas darželį: gavau nedidelių plastmasinių dėžučių kremams, su broliu nusprendėme, kad jos puikiai tiktų meškerių kabliukams, ir ėmėme prekiauti prie parduotuvės. Sekėsi puikiai, tačiau kadangi vilkėjau pižamą, mama mano verslą skubiai uždraudė.
Pabaigęs universitetą nemačiau perspektyvos ieškotis darbo: jau turėjau užsakymų, susijusių su paieškos variklių optimizavimu, reklama. Kreipdavosi vis daugiau klientų, norėjau rimtesnio įvertinimo, tad įkūriau įmonę.
Apie šeimos verslą. Man teko dirbti su tėvais, įsitikinau, kad tai ydinga praktika. Nesi vertinamas kaip tam tikros srities žinovas, tik kaip sūnus. Apskritai, šeimų verslai retai būna sėkmingi, nes šeimos nariams dažniausiai nuolaidžiaujama, suteikiama galimybė pasimokyti, o versle tam nėra laiko. Šeimos restorane nebūtinai yra puiki virėja ir geriausias padavėjas – deja, profesionalumas tampa antraeilis, kai kalbama apie gimines.
Apie amžių. Kai buvau jaunesnis, jis ypač jausdavosi. Konferencijose, renginiuose būdavau jauniausias. Dabar viskas susilygino, o pats į jaunus verslininkus žiūriu teigiamai. Pasaulyje yra nemažai sėkmingų jaunų verslininkų pavyzdžių.
Apie sunkumus. Jų iškyla, bet į viską žvelgiu pozityviai. Prieš keletą metų be lito kišenėje išskridau į Graikiją, turėdamas tik bilietus pirmyn ir atgal. Sugebėjau ten išgyventi tris mėnesius, nuo to laiko žinau, kad išsikapstysiu iš bet kokios situacijos.
Kai kuriuos pradedančius verslininkus atbaido biurokratija. Iš tiesų įmonės steigimas ir kitos procedūros nėra sudėtingos, o kalbos, kad vos įsikūrus Lietuvoje užgriūva mokesčių našta, yra mitas. Daugelį vilioja galimybė įsteigti įmone svetur dėl to, kad ten pigiau, bet jei 10 tūkstančių litų įstatiniam kapitalui verslininkui yra problema, manau, jam verslo imtis dar ne metas. Jei net tiek nesurenkama, tai ar vėliau bus užsakymų?
Apie konkurenciją. Mano veiklos sritis sparčiai vystosi ir kinta, konkurencija didelė. Nebijau, nes žinau, kad kokybė ir pastangos labiausiai vertinami.
Šioje rinkoje daug jaunų nepatyrusių verslininkų: dauguma jų turi IT išsilavinimą, bet nenutuokia apie verslo veikimo principus. Nemažai didelių įmonių nusivylė bendradarbiavimu su jais, todėl atsargiau renkasi reklamos partnerius. Įžvelgiu pranašumą, nes išmanau, kaip veikia verslas, kas konkrečiu atveju ne vien tinkama, bet optimalu.
Apie baimę. Ne paslaptis, kad tinginių ir neatsakingų žmonių daug daugiau, nei veikliųjų. Daugelis tingi keltis kasryt ir dirbti. Mes įpratę, kad namų darbus patikrina mokytojas, o ataskaitą – direktorius. Kai esi pats sau vadovas, niekas nepyksta dėl nenudirbtų darbų. Baimė, be abejo, motyvuoja, bet verslininką turi motyvuoti tikslai.
Kiti panašūs straipsniai:
