Pavasarį ir vasaros pradžioje virš sodų ir daržų pradeda skraidyti stambūs, šiek tiek nerangūs grambuoliai (lot. Melolontha melolontha), sukeldami nerimą ūkininkams ir sodininkams. Vis dėlto, jų pasirodymas yra natūralus reiškinys, susijęs su jų gyvenimo ciklu. Suaugę grambuoliai išsirita iš dirvoje ilgai besivysčiusių lervų. Šios lervos žemėje praleidžia kelerius metus, kol subręsta ir virsta nauja suaugusių vabalų karta. Kaip grambuoliai atsiranda sode ir ar galima šiems padarams užkirsti kelią iš anksto, apie tai straipsnyje ir pakalbėsime.

Ilgas ir žalingas vystymosi ciklas

Grambuolių patelės gegužės ir birželio mėnesiais deda iki kelių dešimčių kiaušinėlių grupėmis, maždaug 10-20 cm gylyje dirvoje, dažniausiai ten, kur yra vešli žolė ar supurenta žemė. Po 4-6 savaičių iš kiaušinėlių išsirita gelsvai baltos, riebios, stipriais rudais žandais ir trimis poromis kojų krūtinės srityje C raidės formos lervos, vadinamos grambuolių kirmėlėmis arba tiesiog lervomis.

Šios lervos dirvoje vystosi net 3-4 metus, pereidamos kelis ūglių (vystymosi stadijų) tarpsnius ir nuolat augdamos, kol pasiekia iki 4-5 cm ilgį. Jų aktyvumas ir maitinimosi intensyvumas priklauso nuo aplinkos sąlygų – dirvos temperatūros ir drėgmės. Būtent šiuo laikotarpiu jos yra pavojingiausios sodui, nes intensyviai maitinasi įvairių augalų šaknimis, požeminiais stiebais ir gumbais. Jos ypač mėgsta jaunų vaismedžių, vaiskrūmių (ypač serbentų, agrastų), braškių ir žolių šaknis, tačiau gali pažeisti ir daržoves bei gėles.

Pažeidus šaknų sistemą, augalai negali efektyviai įsisavinti vandens ir maistinių medžiagų, todėl silpsta, vystosi lėtai, lapai gelsta, o galiausiai, esant dideliam lervų skaičiui, augalas gali ir žūti.

Trečiais ar ketvirtaisiais metais subrendusios lervos giliau dirvoje (10-20 cm gylyje) suformuoja ovalų kokoną, kuriame virsta rudomis lėlėmis. Lėlių stadija trunka kelias savaites. Pavasarį, dažniausiai gegužės mėnesį, iš lėlių išsirita suaugę grambuoliai, kurie išropoja į paviršių vakarais ir pradeda skraidyti ieškodami partnerių poravimuisi bei naujų vietų kiaušinėliams dėti, taip užbaigdami savo vystymosi ciklą ir pradėdami naują.

Suaugę grambuoliai maitinasi medžių ir krūmų lapais, tačiau jų daroma žala paprastai būna mažesnė nei lervų.

Ar grambuoliai gali patekti į sodą su atvežtomis žemėmis?

Taip, grambuoliai, ypač jų lervos ir lėliukės, gali patekti į jūsų sodą su atvežtomis žemėmis. Jei žemė buvo paimta iš vietovės, kurioje yra didelė grambuolių populiacija, yra didelė tikimybė, kad joje bus ir įvairių vystymosi stadijų kenkėjų.

Todėl perkant ir atvežant naują žemę į savo sodą, reikėtų būti labai atsargiems. Patartina rinktis patikimus tiekėjus, kurie garantuoja savo produkcijos kokybę ir švarumą nuo kenkėjų. Jei įmanoma, prieš naudojant atvežtą žemę, ją reikėtų vizualiai patikrinti, ar nėra lervų ar lėlių. Taip pat galima prevenciškai palaistyti žemę biologiniais preparatais, kurių sudėtyje yra nematodų ar entomopatogeninių grybų.

Kokioje žemėje grambuoliai mėgsta veistis?

Grambuoliai nėra labai išrankūs dirvožemio tipui, tačiau pastebima, kad patelės dažniau deda kiaušinėlius purioje, lengvoje ir šiltoje dirvoje, ypač ten, kur yra vešli žolinė danga. Tokia dirva yra lengviau įdirbama ir tinkamesnė lervoms judėti bei maitintis jaunomis augalų šaknimis.

Sunkiuose, molinguose ir rūgščiuose dirvožemiuose grambuolių populiacija paprastai būna mažesnė. Taip pat grambuoliams patrauklios yra derlingos, humusu turtingos dirvos, kuriose gausu organinių medžiagų, nors lervos tiesiogiai organinėmis medžiagomis nesimaitina, tačiau tokioje dirvoje geriau auga jų mėgstami augalai. Todėl norint sumažinti grambuolių veisimosi sąlygas, reikėtų rūpintis tinkama dirvos struktūra, vengti pernelyg purios ir lengvos dirvos, ypač tose vietose, kur anksčiau buvo pastebėta grambuolių.

Kaip sumažinti grambuolių daromą žalą sode?

Nors visiškai išnaikinti grambuolius sode yra sudėtinga, nes suaugę vabalai gali atskristi iš kaimyninių teritorijų, yra keletas veiksmingų būdų, padedančių kontroliuoti jų populiaciją ir mažinti daromą žalą jūsų augalams:

• Reguliarus dirvos purenimas ir gilus perkasimas rudenį arba ankstyvą pavasarį gali mechaniškai sunaikinti didelę dalį dirvoje žiemojančių lervų ir lėlių. Taip pat svarbu reguliariai ravėti piktžoles, kurios gali būti papildomas maisto šaltinis lervoms.
• Skatinkite natūralių grambuolių priešų veisimąsi savo sode. Paukščiai, tokie kaip varnėnai, kregždės, kielės ir vištos, noriai lesa grambuolių lervas ir suaugusius vabalus. Taip pat naudingi gali būti kurmiai ir ežiai, kurie taip pat maitinasi lervomis. Galite įrengti inkilus paukščiams pritraukti.
• Jaunus ir ypač vertingus augalus grambuolių skraidymo metu (pavasarį ir vasaros pradžioje) galima apsaugoti uždengiant juos smulkiais tinkleliais arba agroplėvele. Tai neleis suaugusiems vabalams pasiekti augalų ir dėti kiaušinėlių šalia jų šaknų.
• Yra biologinių preparatų, kurių sudėtyje yra entomopatogeninių (vabzdžiams patogeniškų) grybų (pvz., Metarhizium anisopliae) ir nematodų (pvz., Heterorhabditis bacteriophora), kurie parazituoja grambuolių lervas. Šiuos preparatus galima naudoti laistant dirvą aplink pažeidžiamus augalus. Jie yra saugesni aplinkai nei cheminiai insekticidai.
• Suaugusių grambuolių patinų gaudymui galima naudoti feromonines gaudykles. Šios gaudyklės pritraukia patinus skleisdamos patelių išskiriamas kvapiąsias medžiagas (feromonus). Nors tai tiesiogiai nesunaikina lervų, sumažinus suaugusių patinų skaičių, mažėja ir apvaisintų patelių, o tuo pačiu ir naujų lervų atsiradimo tikimybė.
• Cheminiai insekticidai yra veiksmingi, tačiau juos reikėtų naudoti tik kraštutiniais atvejais, kai kitos priemonės nepadeda ir užkrėstumas yra labai didelis. Būtina griežtai laikytis gamintojo instrukcijų ir atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį naudingiems vabzdžiams ir aplinkai. Geriausia būtų konsultuotis su agronomu prieš naudojant chemines priemones.
• Kai kurie augalai yra mažiau jautrūs grambuolių lervų pažeidimams. Tinkamai planuojant sėjomainą ir renkantis atsparesnes veisles, galima sumažinti riziką.

Ilgalaikė strategija – sveikas sodas

Svarbu suprasti, kad kova su grambuoliais yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklių veiksmų. Sveika ir gyvybinga sodo ekosistema, kurioje gausu natūralių priešų ir palaikoma dirvos sveikata, yra geriausia ilgalaikė strategija mažinant grambuolių daromą žalą. Reguliari priežiūra, tinkamas tręšimas ir drėkinimas padės augalams geriau atlaikyti kenkėjų atakas.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.