Rugpjūčio 15 d. minimas Žolines, pagoniškoje senovės baltų kultūroje švęstas kaip didžiosios deivės gimdytojos Lados, o krikščioniškoje – kaip Dievo Motinos ėmimo į dangų šventę, pelnytai galima vadinti vienu gražiausių metų reiškinių.
Daugybė tikinčiųjų šią dieną plūsta į bažnyčias, nešdami pašventinti įvairius augalus ir žolynus, kurie, kaip tikima, saugo nuo ligų ir nelaimių. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, Žolinės – tai slenkstis, skiriantis vasarą nuo rudens. Žmogus dėkoja už naujai subrandintą derlių ir ramus ruošiasi artėjančiam šaltajam metų laikui.
VšĮ UMI (Užupio Meno Inkubatorius) šią šventę nusprendė paminėti gražia socialine akcija. Sekmadienį ne taip seniai Jono Meko skersvėju pavadintoje gatvelėje pražydo Užupio kabantys sodai. Jį kūrė idėją palaikantys menininkai ir miesto gyventojai.
Nuo 14.00 valandos užupiečiai ir kiti miestelėnai buvo kviečiami ateiti su savo augalais, žolynais, vazonėliais, puodeliais, arbatinukais, cukrinėmis ir prisidėti prie šio unikalaus sodo kūrimo. Kai kurios gėlės buvo pritaisytos prie skersvėjyje stovinčio apleisto pastato sienų, kitos „įsitaisė“ didesniuose ir mažesniuose padangų vazonuose, trečios papuošė namui-vaiduokliui priklausančius laiptus.
Pasak projekto organizatorių, šios iniciatyvos tikslas buvo parodyti, kad patys miesto gyventojai be didelių pastangų ir išlaidų gali keisti savo gyvenamąją aplinką. J. Meko skersvėjis iki šiol ne vienam atrodė apleista ir nesaugi vieta. Tačiau „Meko Žolinės“ įrodė, kad tereikia tik šiek tiek noro ir užsidegimo, kad ji virstų jaukiu, savitą aurą skleidžiančiu žaliuojančiu kampeliu.
Užupio kabantys sodai – ne vienadienis, o tęstinis projektas. Savo augalą į jį bet kada gali atnešti kiekvienas norintis. Praeiviai čia ras ir laistytuvą, kuriuo galės palaistyti gėles lietaus arba Vilnelės vandeniu. Kiti prie sodo puoselėjimo galbūt prisidės išraudami vieną kitą piktžolę ar pakeldami numestą šiukšlę. Idėją tikimasi vystyti iki pastato renovacijos. Visi vazonėliai prie jo pritaisyti taip, kad pradėjus statybos darbus nekiltų sunkumų juos nuimti.
Norisi tikėtis, kad Užupio kabantys sodai taps paspirtimi ir pavyzdžiu kitoms panašioms iniciatyvoms. Skatinančioms patiems kurti gražesnį, mielesnį ir šarmingesnį miesto veidą.
Lina Žukauskaitė
