-0.5 C
Vilnius
Ketvirtadienis, 6 vasario, 2025

Jauni žmonės: negali ar nenori rasti darbo

[-[0]-] Bodil.org nuotr.

Jau­nų žmo­nių ne­dar­bas Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) vir­ši­ja re­kor­dus. Ne iš­im­tis šiuo klau­si­mu ir Lie­tu­va – jau­ni­mo ne­dar­bas mū­sų ša­ly­je sie­kia 25,6 pro­cen­to.

Pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jį apie 5,5 mln. jau­nų eu­ro­pie­čių ne­tu­rė­jo dar­bo. Lie­tu­vo­je jau­ni­mo ne­dar­bas nuo 2011-ųjų iki 2012 me­tų, Dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, ma­žė­jo spar­čiau­siai ES – nuo 33,1 iki 25,6 pro­cen­to.

Ta­čiau Sei­mo Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ju­ras Po­že­la tei­gia­mą sta­tis­ti­ką lin­kęs ver­tin­ti kri­tiš­kai, nes ji ga­li bū­ti ap­gau­lin­ga. Anot par­la­men­ta­ro, bu­vu­sio so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­tro nu­ro­dy­mu Dar­bo bir­žo­je už­si­re­gis­tra­vu­sie­ji leng­vai iš­brau­kia­mi iš są­ra­šų. „Už­ten­ka jiems ne­at­sa­ky­ti į Dar­bo bir­žos dar­buo­to­jo skam­bu­čius ar at­si­sa­ky­ti dar­bo siū­ly­mo, kad bū­tų iš­brauk­ti. Tei­gia­mus po­ky­čius ro­dan­čio­je ne­dir­ban­čių jau­nų žmo­nių sta­tis­ti­ko­je vi­siš­kai ne­at­sis­pin­di emig­ra­ci­jos ten­den­ci­ja, ku­ri tik di­dė­jo. Ki­ta ver­tus, ma­žė­jan­tį ne­dar­bą ga­li­ma pa­aiš­kin­ti eko­no­mi­kos au­gi­mu”, – LŽ sa­kė J.Po­že­la.

Po­li­ti­kas įsi­ti­ki­nęs, kad daž­niau ne­dir­ba tie jau­nuo­liai, ku­rie ne­tu­ri iš­si­la­vi­ni­mo, ar­ba jis ne­ati­tin­ka rin­kos po­rei­kių. „Ma­nau, ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šos tu­rė­tų bū­ti skir­tos tiks­lin­gam bend­ra­dar­bia­vi­mui tarp dar­bo rin­kos ir švie­ti­mo”, – tei­gė J.Po­že­la.

Pa­na­šiai LŽ tvir­ti­no ir į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos prog­ra­mos „Veik­lus jau­ni­mas” ini­ci­juo­ja­mus mo­ky­mus Ita­li­jo­je su­si­rin­kę ES vals­ty­bių jau­ni­mo at­sto­vai, spe­cia­lis­tai ir ap­ta­rę jau­nų žmo­nių ne­dar­bo prob­le­mas. Juo­lab kad skai­čiai šo­ki­ruo­ja – Eu­ros­ta­to skai­čia­vi­mais, nuo 2008-ųjų ES šok­te­lė­jęs jau­ni­mo ne­dar­bas Eu­ro­pai kiek­vie­nais me­tais kai­nuo­ja apie 150 mlrd. eu­rų. Jau­ni­mo ne­dar­bo sta­tis­ti­ka yra kur kas blo­ges­nė nei bend­ras ne­dar­bo ly­gis ES ša­ly­se. Šių me­tų ko­vą bend­ras ne­dar­bo ly­gis ES bu­vo 10,9 proc. o ne­dir­ban­čių jau­nų eu­ro­pie­čių – dvi­gu­bai di­des­nis – 22,8.

Ne­pa­reng­ti dar­bui?

Tie­sio­gi­nės per­so­na­lo pa­ieš­kos įmo­nės „J.Friis­berg & Par­tners” di­rek­to­rė Ni­jo­lė Kelp­šai­tė LŽ tei­gė, kad no­rint tin­ka­mai par­eng­ti jau­nus žmo­nes dar­bo rin­kai Lie­tu­vo­je rei­kia keis­ti švie­ti­mo sis­te­mą. „Vai­kai dar mo­kyk­lo­se tu­ri bū­ti ruo­šia­mi gy­ve­ni­mui. Jie tu­ri ži­no­ti, kad rei­kės bū­ti at­sa­kin­giems ir ko­vo­ti už sa­ve. Tai tu­ri da­ry­ti ne tik tė­vai. Į tai tu­ri bū­ti orien­tuo­ja­ma vi­sa mo­ky­mo­si sis­te­ma, mo­ky­mo­si įstai­gos, bū­si­mi darb­da­viai. Mo­kyk­los tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tos ge­rai par­eng­ti ab­sol­ven­tus rin­kai”, – sa­kė ji.

N.Kelp­šai­tė ak­cen­ta­vo ir tai, kad mo­ky­mo­si įstai­gos tu­rė­tų tir­ti ir do­mė­tis, kiek jų į gy­ve­ni­mą iš­leis­tų jau­nų žmo­nių su­si­ra­do dar­bą, ko­kio­se sri­ty­se jie dir­ba. „Mo­ky­mo­si įstai­go­se tu­rė­tu­me įdieg­ti stra­te­gi­nį mąs­ty­mą, o uni­ver­si­te­te jis tu­ri gau­ti pra­kti­nių ži­nių ir dirb­ti rei­ka­lin­gų įgū­džių. Lie­tu­vo­je šiuo klau­si­mu po tru­pu­tį ju­da­ma į prie­kį”, – aiš­ki­no per­so­na­lo spe­cia­lis­tė.

M.Laukaitytės manymu, jos bendraamžiai kartais turi nepamatuotai didelių finansinių lūkesčių.

Rei­kia keis­ti po­žiū­rį

Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te stu­di­juo­jan­čios Ag­nė Ba­ro­nai­tė ir Mar­ty­na Lau­kai­ty­tė ne­slė­pė, kad dėl to, jog ne­ran­da dar­bo, iš da­lies kal­ti ir pa­tys jau­ni žmo­nės. „Dar ne­tu­rė­da­mi pa­tir­ties mū­sų bend­raam­žiai kar­tais tu­ri ne­pa­ma­tuo­tai di­de­lių fi­nan­si­nių lū­kes­čių. Jie no­ri iš kar­to daug gau­ti, o ne po tru­pu­tį siek­ti sa­vo tiks­lų”, – LŽ tvir­ti­no M.Lau­kai­ty­tė.

Vis dėl­to abi mer­gi­nos įsi­ti­ki­nu­sios, kad mū­sų vals­ty­bė­je ap­lin­ka „ne­drau­giš­ka” jau­ni­mo at­žvil­giu. „Jau­nus žmo­nes įdar­bi­nu­siems darb­da­viams im­tos tai­ky­ti leng­va­tos. Ne­pai­sy­da­mi to, jie vis tiek sie­kė pri­im­ti pa­tir­ties tu­rin­čius dar­buo­to­jus. Ma­no­me, kad tu­rė­tų keis­tis vi­suo­me­nės po­žiū­ris į jau­ną, dirb­ti no­rin­tį žmo­gų”, – sa­kė A.Ba­ro­nai­tė.

Mū­sų ša­ly­je jau ban­dy­ta im­tis prie­mo­nių jau­ni­mo užim­tu­mui ska­tin­ti. Nuo 2010 me­tų darb­da­viams, kaip mi­nė­ta, su­teik­ta ga­li­my­bė nau­do­tis „Sod­ros” įmo­kų leng­va­ta. Už pir­mą kar­tą pa­gal dar­bo su­tar­tį įdar­bin­tą žmo­gų įmo­kos su­ma­ži­na­mos nuo 31 proc. iki 7,7 proc., taip pat bu­vo įsteig­ti vers­lu­mo ska­ti­ni­mo fon­dai, iš ku­rių leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis jau­niems žmo­nėms tei­kia­mi mi­kro­kre­di­tai.

Par­la­men­ta­ras J.Po­že­la pa­ti­ki­no, kad Lie­tu­vo­je bus sie­kia­ma įgy­ven­din­ti ir nau­ją Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos prog­ra­mą jau­ni­mo užim­tu­mui di­din­ti, va­di­na­mą­ją „Jau­ni­mo ga­ran­ti­ją” (angl. „Youth Gua­ran­tee”). „Prog­ra­ma nu­ro­do, kad per ke­tu­ris mė­ne­sius jau­nam žmo­gui tu­ri bū­ti su­tei­kia­mos ga­li­my­bės bū­ti įdar­bin­tam: lan­ky­ti kur­sus, mo­ky­tis ar­ba kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją ir t. t. Vy­riau­sy­bei iš­reiš­kė­me su­si­rū­pi­ni­mą, kad jau­ni­mo ne­dar­bo te­ma ne­ga­li lik­ti tik kal­bo­mis. Svar­bu bend­ra­dar­biau­ti su Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­ja ir vals­ty­bi­nė­mis įstai­go­mis. Mi­tas, kad vals­ty­bi­nės įstai­gos – li­go­ni­nės, po­lik­li­ni­kos, mo­kyk­los – ne­ku­ria dar­bo vie­tų”, – LŽ sa­kė J.Po­že­la.

Pri­va­lės pri­im­ti bet ko­kį siūlymą

 

Gal ga­lė­tu­me pa­si­mo­ky­ti ir iš Vo­kie­ti­jos, ku­rio­je jau­ni­mo ne­dar­bas, šių me­tų Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, sie­kia tik 8 proc., o bend­ras ne­dar­bas – tik 5,4 pro­cen­to? Pa­sak šiuo me­tu ne­dir­ban­čios jau­nos vo­kie­tės An­ne Hem­pel, šiuos skai­čius rei­kė­tų ver­tin­ti įta­riau. „Taip, šiuo me­tu žmo­nėms su­da­ry­tos są­ly­gos, kad be­veik kiek­vie­nas ga­lė­tų dirb­ti. Bet ne vis­kas taip gra­žu, kaip ga­li at­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio. Da­bar esu už­si­re­gis­tra­vu­si vals­ty­bi­nė­je įdar­bi­ni­mo agen­tū­ro­je. Nors bai­giau uni­ver­si­te­tą, sta­ža­vau­si už­sie­ny­je, ne kar­tą kė­liau kva­li­fi­ka­ci­ją, pri­va­lė­siu pri­im­ti bet ko­kius agen­tū­ros siū­ly­mus. Jie ga­li bū­ti net ne­rei­ka­lau­jan­tys kva­li­fi­ka­ci­jos ir ne­ati­tik­ti ma­no pro­fe­si­nių lū­kes­čių. Vis dėl­to bū­siu įpa­rei­go­ta juos pri­im­ti ar­ba pra­ra­siu vals­ty­bės par­amą”, – pa­sa­ko­jo A.Hem­pel.

Vengrės E.Kucseros teigimu, jų šalies jaunimas bando kuo ilgiau išsilaikyti universitete, tęsia studijas ir vengia įsilieti į darbo rinką.

Vengrijoje – kuo il­giau mokytis

Veng­rė Esz­ter Kuc­se­ra, šiuo me­tu dir­ban­ti ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo sri­ty­je, ne­slė­pė, kad jau­ni­mo ne­dar­bas jos tė­vy­nė­je yra di­de­lė prob­le­ma – 2012-ųjų Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, Veng­ri­jo­je jau­ni­mo ne­dar­bas sie­kė be­veik 30 pro­cen­tų. „Rem­da­ma­si sa­vo pa­tir­ti­mi ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jau­nam žmo­gui ma­no ša­ly­je su­si­ras­ti dar­bą yra la­bai su­nku. Pa­ti pa­gal Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos prog­ra­mą jau­ni­mui ku­rį lai­ką sa­va­no­ria­vau ne­vy­riau­sy­bi­nė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je Por­tu­ga­li­jo­je. Net ir tu­rė­da­ma pa­tir­ties ku­rį lai­ką bu­vau be­dar­bių gre­to­se”, – sa­kė E.Kuc­se­ra. Ji pri­dū­rė, kad Veng­ri­jos darb­da­viai daž­niau­siai ieš­ko pa­tir­ties tu­rin­čių spe­cia­lis­tų.

„Uni­ver­si­te­tus bai­gę stu­den­tai ne­ran­da lais­vų dar­bo vie­tų, nes po­pu­lia­rių pro­fe­si­jų – eko­no­mis­to, tei­si­nin­ko ar mo­ky­to­jo – dar­bo rin­ko­je už­ten­ka. Ki­ta ver­tus, nau­jų dar­bo vie­tų jau­niems žmo­nėms su­ku­ria­ma vis dau­giau, bet… ma­no kar­ta tam dar ne­pa­si­ren­gu­si. Ma­no bend­raam­žiai Veng­ri­jo­je daž­nai ne­su­ge­ba su­si­do­ro­ti su pri­ėmi­mo į nau­ją dar­bo vie­tą pro­ce­su. Jie ban­do kuo il­giau iš­si­lai­ky­ti uni­ver­si­te­te – tę­sia stu­di­jas ir ven­gia „at­ėji­mo” į dar­bo rin­ką”, – tvir­ti­no E.Kuc­se­ra.

At­ei­tis – nuo­sa­vas vers­las

Ita­li­jos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos TDM 2000 pre­zi­den­tas Gian­lu­ca Mas­si­mi­lia­no Fron­gia pri­mi­nė, kad tarp 2014-2020 me­tų ES pri­ori­te­tų yra jau­ni­mo ne­dar­bo ma­ži­ni­mas, ir pa­brė­žė, jog ir nuo pa­čių jau­nuo­lių pri­klau­so, ar jiems pa­vyks su­si­ras­ti dar­bą. Jo tei­gi­mu, jau­niems žmo­nėms iš­si­kaps­ty­ti iš ne­dar­bo pa­dė­tų ir nau­jų ar ino­va­ty­vių vers­lų kū­ri­mas.

Bū­tent taip ir ke­ti­na pa­sielg­ti jau­na ki­ne­zi­te­ra­peu­tė Kris­ti Ne­eme iš Es­ti­jos. Mer­gi­na pla­nuo­ja ati­da­ry­ti sa­vo ka­bi­ne­tą. Nors jos ša­ly­je jau­ni­mo ne­dar­bas sie­kia 20 proc., ji nu­si­tei­ku­si op­ti­mis­tiš­kai. „Aš ir dau­ge­lis ma­no drau­gų dir­ba­me. Ta­čiau ma­tau, kad jau­nuo­liai, tu­rin­tys men­kes­nį iš­si­la­vi­ni­mą ir ne­tu­rin­tys pa­tir­ties, su­nkiai ran­da dar­bą. Tad dau­gu­ma emig­ruo­ja į Suo­mi­ją, Nor­ve­gi­ją, Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, Ai­ri­ją, Vo­kie­ti­ją ir Aus­tra­li­ją. Ta­čiau yra da­lis to­kių, ku­rie gy­ve­na iš vals­ty­bės par­amos bei tė­vų ki­še­nės”, – ne­slė­pė K.Ne­eme.

Ji ma­no, kad efek­ty­viau­sias prob­le­mos spren­di­mas – su­teik­ti ga­li­my­bę jau­niems žmo­nėms įgy­ti pro­fe­si­nės pa­tir­ties. „Kom­pa­ni­jos ar įstai­gos tu­rė­tų su­teik­ti pro­gą jau­niems žmo­nėms jo­se pa­dir­bė­ti kad ir ne­mo­ka­mai. O įgi­ję pa­tir­ties jau­nuo­liai leng­viau ras­tų dar­bą”, – LŽ sa­kė Kris­ti.


Redakcija
Redakcija
Laikas.lt - įdomus ir gyvas portalas kiekvienam. Mūsų tikslas savo skaitytojams teikti išskirtines naujienas iš viso pasaulio. Čia rasite daugybę patarimų, istorijų bei puikių ir daugelio pamėgtų receptų. Lai kiekviena diena su mumis prasideda iš naujo!

Įdomūs video:

Taip pat skaitykite: