[-[0]-] Bodil.org nuotr.
Jaunų žmonių nedarbas Europos Sąjungoje (ES) viršija rekordus. Ne išimtis šiuo klausimu ir Lietuva – jaunimo nedarbas mūsų šalyje siekia 25,6 procento.
Praėjusių metų rugsėjį apie 5,5 mln. jaunų europiečių neturėjo darbo. Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo 2011-ųjų iki 2012 metų, Darbo biržos duomenimis, mažėjo sparčiausiai ES – nuo 33,1 iki 25,6 procento.
Tačiau Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela teigiamą statistiką linkęs vertinti kritiškai, nes ji gali būti apgaulinga. Anot parlamentaro, buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro nurodymu Darbo biržoje užsiregistravusieji lengvai išbraukiami iš sąrašų. „Užtenka jiems neatsakyti į Darbo biržos darbuotojo skambučius ar atsisakyti darbo siūlymo, kad būtų išbraukti. Teigiamus pokyčius rodančioje nedirbančių jaunų žmonių statistikoje visiškai neatsispindi emigracijos tendencija, kuri tik didėjo. Kita vertus, mažėjantį nedarbą galima paaiškinti ekonomikos augimu”, – LŽ sakė J.Požela.
Politikas įsitikinęs, kad dažniau nedirba tie jaunuoliai, kurie neturi išsilavinimo, arba jis neatitinka rinkos poreikių. „Manau, ES struktūrinių fondų lėšos turėtų būti skirtos tikslingam bendradarbiavimui tarp darbo rinkos ir švietimo”, – teigė J.Požela.
Panašiai LŽ tvirtino ir į Europos Komisijos programos „Veiklus jaunimas” inicijuojamus mokymus Italijoje susirinkę ES valstybių jaunimo atstovai, specialistai ir aptarę jaunų žmonių nedarbo problemas. Juolab kad skaičiai šokiruoja – Eurostato skaičiavimais, nuo 2008-ųjų ES šoktelėjęs jaunimo nedarbas Europai kiekvienais metais kainuoja apie 150 mlrd. eurų. Jaunimo nedarbo statistika yra kur kas blogesnė nei bendras nedarbo lygis ES šalyse. Šių metų kovą bendras nedarbo lygis ES buvo 10,9 proc. o nedirbančių jaunų europiečių – dvigubai didesnis – 22,8.
Neparengti darbui?
Tiesioginės personalo paieškos įmonės „J.Friisberg & Partners” direktorė Nijolė Kelpšaitė LŽ teigė, kad norint tinkamai parengti jaunus žmones darbo rinkai Lietuvoje reikia keisti švietimo sistemą. „Vaikai dar mokyklose turi būti ruošiami gyvenimui. Jie turi žinoti, kad reikės būti atsakingiems ir kovoti už save. Tai turi daryti ne tik tėvai. Į tai turi būti orientuojama visa mokymosi sistema, mokymosi įstaigos, būsimi darbdaviai. Mokyklos turi būti motyvuotos gerai parengti absolventus rinkai”, – sakė ji.
N.Kelpšaitė akcentavo ir tai, kad mokymosi įstaigos turėtų tirti ir domėtis, kiek jų į gyvenimą išleistų jaunų žmonių susirado darbą, kokiose srityse jie dirba. „Mokymosi įstaigose turėtume įdiegti strateginį mąstymą, o universitete jis turi gauti praktinių žinių ir dirbti reikalingų įgūdžių. Lietuvoje šiuo klausimu po truputį judama į priekį”, – aiškino personalo specialistė.
M.Laukaitytės manymu, jos bendraamžiai kartais turi nepamatuotai didelių finansinių lūkesčių.
Reikia keisti požiūrį
Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojančios Agnė Baronaitė ir Martyna Laukaitytė neslėpė, kad dėl to, jog neranda darbo, iš dalies kalti ir patys jauni žmonės. „Dar neturėdami patirties mūsų bendraamžiai kartais turi nepamatuotai didelių finansinių lūkesčių. Jie nori iš karto daug gauti, o ne po truputį siekti savo tikslų”, – LŽ tvirtino M.Laukaitytė.
Vis dėlto abi merginos įsitikinusios, kad mūsų valstybėje aplinka „nedraugiška” jaunimo atžvilgiu. „Jaunus žmones įdarbinusiems darbdaviams imtos taikyti lengvatos. Nepaisydami to, jie vis tiek siekė priimti patirties turinčius darbuotojus. Manome, kad turėtų keistis visuomenės požiūris į jauną, dirbti norintį žmogų”, – sakė A.Baronaitė.
Mūsų šalyje jau bandyta imtis priemonių jaunimo užimtumui skatinti. Nuo 2010 metų darbdaviams, kaip minėta, suteikta galimybė naudotis „Sodros” įmokų lengvata. Už pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbintą žmogų įmokos sumažinamos nuo 31 proc. iki 7,7 proc., taip pat buvo įsteigti verslumo skatinimo fondai, iš kurių lengvatinėmis sąlygomis jauniems žmonėms teikiami mikrokreditai.
Parlamentaras J.Požela patikino, kad Lietuvoje bus siekiama įgyvendinti ir naują Europos Komisijos programą jaunimo užimtumui didinti, vadinamąją „Jaunimo garantiją” (angl. „Youth Guarantee”). „Programa nurodo, kad per keturis mėnesius jaunam žmogui turi būti suteikiamos galimybės būti įdarbintam: lankyti kursus, mokytis arba kelti kvalifikaciją ir t. t. Vyriausybei išreiškėme susirūpinimą, kad jaunimo nedarbo tema negali likti tik kalbomis. Svarbu bendradarbiauti su Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir valstybinėmis įstaigomis. Mitas, kad valstybinės įstaigos – ligoninės, poliklinikos, mokyklos – nekuria darbo vietų”, – LŽ sakė J.Požela.
Privalės priimti bet kokį siūlymą
Gal galėtume pasimokyti ir iš Vokietijos, kurioje jaunimo nedarbas, šių metų Eurostato duomenimis, siekia tik 8 proc., o bendras nedarbas – tik 5,4 procento? Pasak šiuo metu nedirbančios jaunos vokietės Anne Hempel, šiuos skaičius reikėtų vertinti įtariau. „Taip, šiuo metu žmonėms sudarytos sąlygos, kad beveik kiekvienas galėtų dirbti. Bet ne viskas taip gražu, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dabar esu užsiregistravusi valstybinėje įdarbinimo agentūroje. Nors baigiau universitetą, stažavausi užsienyje, ne kartą kėliau kvalifikaciją, privalėsiu priimti bet kokius agentūros siūlymus. Jie gali būti net nereikalaujantys kvalifikacijos ir neatitikti mano profesinių lūkesčių. Vis dėlto būsiu įpareigota juos priimti arba prarasiu valstybės paramą”, – pasakojo A.Hempel.
Vengrės E.Kucseros teigimu, jų šalies jaunimas bando kuo ilgiau išsilaikyti universitete, tęsia studijas ir vengia įsilieti į darbo rinką.
Vengrijoje – kuo ilgiau mokytis
Vengrė Eszter Kucsera, šiuo metu dirbanti renginių organizavimo srityje, neslėpė, kad jaunimo nedarbas jos tėvynėje yra didelė problema – 2012-ųjų Eurostato duomenimis, Vengrijoje jaunimo nedarbas siekė beveik 30 procentų. „Remdamasi savo patirtimi galiu pasakyti, kad jaunam žmogui mano šalyje susirasti darbą yra labai sunku. Pati pagal Europos Komisijos programą jaunimui kurį laiką savanoriavau nevyriausybinėje organizacijoje Portugalijoje. Net ir turėdama patirties kurį laiką buvau bedarbių gretose”, – sakė E.Kucsera. Ji pridūrė, kad Vengrijos darbdaviai dažniausiai ieško patirties turinčių specialistų.
„Universitetus baigę studentai neranda laisvų darbo vietų, nes populiarių profesijų – ekonomisto, teisininko ar mokytojo – darbo rinkoje užtenka. Kita vertus, naujų darbo vietų jauniems žmonėms sukuriama vis daugiau, bet… mano karta tam dar nepasirengusi. Mano bendraamžiai Vengrijoje dažnai nesugeba susidoroti su priėmimo į naują darbo vietą procesu. Jie bando kuo ilgiau išsilaikyti universitete – tęsia studijas ir vengia „atėjimo” į darbo rinką”, – tvirtino E.Kucsera.
Ateitis – nuosavas verslas
Italijos nevyriausybinės organizacijos TDM 2000 prezidentas Gianluca Massimiliano Frongia priminė, kad tarp 2014-2020 metų ES prioritetų yra jaunimo nedarbo mažinimas, ir pabrėžė, jog ir nuo pačių jaunuolių priklauso, ar jiems pavyks susirasti darbą. Jo teigimu, jauniems žmonėms išsikapstyti iš nedarbo padėtų ir naujų ar inovatyvių verslų kūrimas.
Būtent taip ir ketina pasielgti jauna kineziterapeutė Kristi Neeme iš Estijos. Mergina planuoja atidaryti savo kabinetą. Nors jos šalyje jaunimo nedarbas siekia 20 proc., ji nusiteikusi optimistiškai. „Aš ir daugelis mano draugų dirbame. Tačiau matau, kad jaunuoliai, turintys menkesnį išsilavinimą ir neturintys patirties, sunkiai randa darbą. Tad dauguma emigruoja į Suomiją, Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Airiją, Vokietiją ir Australiją. Tačiau yra dalis tokių, kurie gyvena iš valstybės paramos bei tėvų kišenės”, – neslėpė K.Neeme.
Ji mano, kad efektyviausias problemos sprendimas – suteikti galimybę jauniems žmonėms įgyti profesinės patirties. „Kompanijos ar įstaigos turėtų suteikti progą jauniems žmonėms jose padirbėti kad ir nemokamai. O įgiję patirties jaunuoliai lengviau rastų darbą”, – LŽ sakė Kristi.