Jurbarko dvaro pastatuose įsikūręs skulptoriaus Vinco Grybo memorialinis muziejus pritaikytas kultūros ir viešoms reikmėms – buvusios gipso liejyklos pastate veiks dailės studija.
Gipso liejyklos pastato, kuriame buvusi muziejaus katilinė neveikė beveik du dešimtmečius, pirmajame aukšte įrengtos dailės dirbtuvės su profesionalia įranga, mansardoje – natūralaus apšvietimo dailės studijos patalpos. Jos bus atviros ne tik suaugusiųjų ir vaikų kūrybos grupėms, bet ir įvairiems kultūriniams sumanymams bei renginiams.
Be to, atlikti kitų dviejų muziejaus pastatų – gyvenamojo namo bei dirbtuvių tvarkymo darbai: pakeisti neoriginalūs langai, durys, grindys, apšiltintos patalpos. Sutvirtintas buvusio gyvenamojo namo pietvakarinio kampo pamatas, kurį Antrojo pasaulinio karo metu pažeidė netoliese sprogusi bomba.
Darbų metu išsaugotos autentiškos detalės: namo mansardiniame aukšte paliktos neveikiančios koklinės krosnys, restauruotos autentiškos durys, atnaujintos grindys, panaudota originali langų furnitūra, praneša Kultūros paveldo departamentas.
Po daugelio metų išsipildė skulptoriaus V. Grybo (1890-1941) svajonė įsteigti Jurbarke dailei gabių žmonių ugdymo mokyklą. Dar 1934 m. periodinėje spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame rašoma, jog gautas leidimas įrengti privačią V. Grybo skulptūros mokyklą pagal architekto K. Reisono projektą. Tačiau idėja sunkiai skynėsi kelią. 1935 m. „Lietuvos aidas” informavo, jog skulptorius ėmėsi gana nemažų rūmų statybos studijai, kurioje talentingi vaikai galėsią mokytis skulptūros. Apie būsimą studiją tas pats laikraštis rašė ir praėjus dar porai metų. Galop viskas baigėsi tuo, kad, nesulaukus paramos iš Švietimo ministerijos, šis skulptoriaus užmojis taip ir netapo realybe. Senelio svajonę, praėjus beveik aštuoniems dešimtmečiams, įgyvendino V.Grybo memorialiniam muziejui vadovaujanti jo anūkė Rasa Grybaitė.
Daugiau kaip 1,5 mln. Lt vertės projektą įgyvendino Jurbarko krašto muziejus, remiant Lietuvos Respublikos, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniams mechanizmams.
Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų V. Grybas yra sukūręs Vytauto Didžiojo paminklą Kauno Laisvės alėjoje, Simono Daukanto skulptūrą Papilėje, „Žemaičio” skulptūrą Raseiniuose, paminklą Vincui Kudirkai Kudirkos Naumiestyje, garsiąją tvorą su pelėdomis ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje, Simono Daukanto, Petro Vileišio portretus, nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medalionų.