Kai oro temperatūra peržengia +35 °C, daugelis ima ieškoti būdų, kaip palengvinti tvankumą. Įprasti metodai – vėsinimasis vandeniu, šaltieji gėrimai ar oro kondicionierius. Tačiau ką daryti, jei šios priemonės nepasiekiamos? Žmonės, gyvenantys karščiu alsuojančiuose kraštuose, šimtmečius tobulino būdus, kaip išgyventi karštį be kondicionieriaus. Jų patirtis – tai ne tik tradicijos, bet ir praktiniai sprendimai, kuriuos galime pritaikyti ir savo namuose.
Drabužiai: apsauga per dengimą
Nors gali atrodyti, kad karštyje reikia nusirengti, dykumų gyventojai elgiasi priešingai – jie dėvi ilgus, laisvus, šviesius drabužius. Tokia apranga nesiliečia prie kūno, todėl susidaro oro tarpas, kuris padeda apsisaugoti nuo perkaitimo. Galvai skirti lengvi šalikai ar šiaudinės kepurės – ne tik nuo saulės, bet ir dulkių. Svarbiausia – natūralūs audiniai: linas, medvilnė, vilna. Sintetika šilumą tik blogina.
Dienos ritmas: prisitaikymas prie saulės
Karštose šalyse gyvenama pagal saulės ritmą. Kai karštis pasiekia piką, žmonės slepiasi pavėsyje arba ilsisi namuose – tai vadinama siesta. Tokį ritmą turi ne tik Ispanija, bet ir Italija, Lotynų Amerika, Arabų šalys. Vakare, kai oras atvėsta, gyvenimas persikelia į gatves: žmonės eina pasivaikščioti, susitinka kavinėse ar miega lauke – ant stogų ar kiemuose, po baldakimais.
Būstas, padedantis išgyventi karštį be oro kondicionieriaus
Senoviniuose Viduržemio jūros regiono namuose dažnai matome baltas sienas – jos atspindi saulės spindulius. Storos sienos iš molio ar akmens dieną įkaista lėtai, o vėsą išlaiko iki vakaro. Langai maži, su medinėmis langinėmis – jos atidaromos tik vėlyvą vakarą. Vienas efektyviausių būdų išgyventi karštį be kondicionieriaus – sudrėkinti užuolaidas ar pakabinti drėgną audinį ant lango. Per jį pučiantis vėjas vėsina patalpą. Net Australijos miestelyje Coober Pedy gyventojai įsirengia būstus po žeme – ten net +50 °C temperatūroje yra vėsiau.

Maistas ir gėrimai
Nors karštyje norisi ledų, daugelyje šalių valgoma aštriai – pipirai, imbieras ir česnakai skatina prakaitavimą, kuris natūraliai vėsina kūną. Vietoje šaltų gėrimų dažnai pasirenkama šilta žalioji arba mėtų arbata. O norint atstatyti skysčių ir druskų pusiausvyrą, geriama cukranendrių sultys, airanas ar kokosų vanduo.
Liaudiški triukai
Afrikoje ir Mianmare žmonės veidą tepa natūraliais saulės apsaugos mišiniais. Karštis sumažinamas ir paprastais būdais – sudrėkintu rankšluosčiu aplink kaklą ar vėduoklėmis. Japonai karštomis dienomis po stogais kabina skambančius varpelius „furin“ – jų garsas kelia vėsos pojūtį.
Kad ir kur gyventume, išgyventi karštį be kondicionieriaus yra įmanoma – tereikia pasitelkti senas tradicijas ir protingus sprendimus. Drabužiai, dienos režimas, maistas, būsto struktūra – visa tai gali padėti sumažinti karščio naštą net per pačias karščiausias vasaros dienas.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.