NASA atliko unikalius tyrimus, lyginančius astronautų dvynių, vieno metus praleidusio kosmose, o kito – Žemėje, sveikatą. Šie tyrimai atskleidžia, kaip ilgalaikis skrydis į kosmosą veikia žmogaus kūną. Scott ir Mark Kelly, dabar jau pensininkai, dirbo Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA). Dvyniai, gimę 1964 m., pradėjo mokslinę karjerą, kuri ne kartą juos išvedė už planetos ribų. 2015 m. NASA nusprendė išsiųsti Scottą praleisti 340 dienų kosmose. Kadangi Markas liko Žemėje, po Scotto sugrįžimo prasidėjo išsamūs eksperimentai.
NASA tyrimas: kokie buvo tikslai?
Scott Kelly buvo išsiųstas į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Po starto 2015 m. kovo mėn. jis turėjo vieną svarbią užduotį. „Misijos tikslas buvo suprasti, kaip žmogaus kūnas reaguoja ir prisitaiko prie atšiaurių kosmoso sąlygų“, – teigė NASA. „Per 340 dienų trukusią misiją stotyje buvo atlikta beveik 400 eksperimentų.“
Šių tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, ar yra kokių nors sveikatos problemų, kurias būtų galima nustatyti ir panaudoti siekiant sumažinti būsimų NASA astronautų riziką, kosmoso agentūroms planuojant ilgesnes keliones už Žemosios Žemės orbitos ribų.
Dvynių faktorius: kodėl Markas buvo toks svarbus?
Scott Kelly identiškas dvynys Markas taip pat buvo NASA astronautas ir dirbo kosmoso agentūroje kaip erdvėlaivio vadas. Markas 340 dienų, kol Scottas buvo kosmose, liko Žemėje. Atsižvelgdama į tai, kad jų biologinė sandara yra ta pati, NASA norėjo pamatyti, kaip jų sveikata galėtų pasikeisti vienam iš jų praleidus daugiau nei metus be gravitacijos.
Abu vyrai prieš skrydį į kosmosą, jo metu ir po Scotto grįžimo atliko daugybę tyrimų. Tai buvo kraujo, išmatų, šlapimo, seilių, regėjimo ir pažinimo funkcijų tyrimai, taip pat fiziniai pratimai.

340 dienų kosmose: kokie buvo rezultatai?
Tyrimų rezultatai buvo paskelbti vadinamajame „Dvynių tyrime“. Stephen Platts, NASA Žmogaus tyrimų programos vyriausiojo mokslininko pavaduotojas, buvo nustebintas to, ką agentūra atrado. Pažymėtina, kad Scottui nepasireiškė jokių rimtų ilgalaikių sveikatos problemų, kurias būtų galima priskirti ilgalaikiams skrydžiams. Jo imuninė sistema veikė visiškai normaliai, o stresas po nusileidimo grįžo į normalią būseną.
Vis dėlto buvo gauti ir keli neįprasti rezultatai, tokie kaip Scott’o baltųjų kraujo kūnelių telomerų pailgėjimas. Telomerai paprastai trumpėja su amžiumi ir tarnauja kaip pagreitėjusio senėjimo ar kitų rizikų, tokių kaip vėžys ar širdies ligos, biologiniai žymenys. Faktas, kad jie pailgėjo, nustebino NASA.
Apskritai, Platts teigė: „Mūsų gauti rezultatai rodo žmogaus kūno stabilumą ir stiprumą. Mes čia, Žemėje, evoliucionavome vienos gravitacijos sąlygomis, augame, treniruojamės, viską darome čia, ir vis dėlto, kai skrendame į kosmosą, mūsų kūnai prisitaiko ir toliau veikia, ir apskritai veikia nepaprastai gerai. Scotto pastebėti pokyčiai per santykinai trumpą laiką, kai jis grįžo į Žemę, daugeliu atveju grįžo į pradinį lygį. O tie, kurie negrįžo, yra žymenys tų dalykų, kuriuos jau žinojome, kad greičiausiai įvyks. Tai padės ateities biomedicininiams kosmoso tyrimams ir leis mums saugiau keliauti į Marsą ir atgal.“
NASA 340 dienų kosmose tyrimas yra esminis žingsnis siekiant suprasti, kaip žmogaus kūnas reaguoja į ilgalaikį buvimą kosmose ir padeda ruoštis būsimoms tolimoms kosminėms misijoms.
Šaltinis: https://www.ladbible.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.