Per šv. Valentino dieną daugelis mąsto apie savo santykius – arba jų trūkumą. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar esate vienišas, ar santykiuose, vienas svarbiausių ryšių gyvenime yra santykis su pačiu savimi. Vis daugiau žmonių atranda vienatvės galią – arba kaip sako švedai, „ensam är stark“ (liet. „vienas yra stiprus“). Pozityvi vienatvė nereiškia vienišumo. Psichologė Dr. Nicola McCaffrey teigia, kad praleisti laiką vienam yra „turtinga psichologinė patirtis“, kuri gali paskatinti didesnį produktyvumą, kūrybiškumą ir padėti geriau suprasti save.
Kaip atrasti džiugsmą leidžiant laiką vienam?
Jodie Harrison, 28-erių britė, gyvenanti Stokholme, į vienatvę žiūrėjo skeptiškai, kol pati jos neišbandė. Kai ji persikėlė į naują miestą ir dar neturėjo draugų, susidarė sąrašą vietų, kurias norėjo aplankyti viena. „Tai tapo visiškai nauju atsipalaidavimo lygiu, kurio iki tol nebuvau patyrusi“, – dalijasi ji. Dabar ji kasmet planuoja solo atostogas – plaukioja, skaito, klauso muzikos ir tiesiog mėgaujasi savo laiku.
Tiesa, vienatvė ne visiems atrodo patogi. Svarbu suprasti skirtumą tarp buvimo vienam ir vienišumo. Pasak McCaffrey, „buvimas vienam yra fizinė būsena, o vienišumas – skausminga emocinė patirtis, kai trūksta ryšio su kitais žmonėmis“. Tačiau suvokimas, kad kartais galime jaustis vieniši, yra pirmasis žingsnis link emocinės pusiausvyros.
Kaip rasti tinkamą pusiausvyrą tarp vienatvės ir bendravimo?
Vieniems žmonėms reikia daugiau socialinės sąveikos, kitiems – daugiau asmeninio laiko. Populiari teorija sako, kad kiekvienas iš mūsų yra arba labiau ekstravertas (kuriam reikia daug bendravimo), arba intravertas (kuriam labiau patinka vienuma). McCaffrey siūla savęs paklausti: „Ar aš skiriu laiko tiek bendravimui, tiek vienatvei? Ar mano dienotvarkė atitinka mano poreikius?“
Harrison, bėgant metams, vis labiau suprato savo intravertiškumą. Kai ji lankosi gimtinėje, Anglijoje, ji visada pasilieka laiko tik sau – pasivaikščioti ar apsipirkti viena. Tačiau ji taip pat vertina draugystes Stokholme: „Draugai, kurie tapo mano šeima, padeda man nejausti vienišumo. Be to, man patinka dalintis savo solo patirtimis su kitais.“
Vienatvė gali būti ir savotiškas „superginklas“
Anna-Marie Hartvigsen, 29-erių verslininkė iš Danijos, praeityje buvo tikra ekstravertė, kuri nuolat ieškojo naujų socialinių ryšių. Tačiau pradėjus verslą, jos gyvenimas pasikeitė – dabar ji beveik nuolat bendrauja su investuotojais, darbuotojais ir verslo partneriais. Dėl to jai teko išmokti vertinti vienatvės akimirkas.
„Dabar savo kalendoriuje pasižymiu vadinamuosius „be planų vakarus“, kai nieko neveikiu ir skiriu laiką sau“, – pasakoja ji. Nors kartais sunku pasakyti „ne“ socialiniams susitikimams, ji pastebi, kad vienatvė padeda jai tapti ramesnei ir labiau susikaupusiai. „Anksčiau maniau, kad vieniši žmonės yra liūdni, bet dabar suprantu, kad gebėjimas mėgautis savo kompanija yra stiprybė.“
Jei jums neįprata leisti laiką vienam, pradėkite nuo smulkių žingsnių. McCaffrey pataria skirti bent kelias minutes per dieną vien tik sau – pasivaikščioti, medituoti ar tiesiog ramiai pabūti su savo mintimis. Kaip rodo Harrison ir Hartvigsen patirtys, vienatvė gali tapti ne tik naudinga, bet ir itin malonia gyvenimo dalimi.
Nepamirškite: laikas su savimi – tai ne tuščia erdvė, o galimybė augti, atsipalaiduoti ir geriau save suprasti.
Šaltinis: https://www.voguescandinavia.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.