Tarp Palangos ir Klaipėdos, palei Baltijos jūrą, įsikūręs Pajūrio regioninis parkas. Jame spalio – gegužės mėnesiais jūroje stebimi žiemojančių, migruojančių paukščių būriai.
Tai retos sibirinės gagos, ausuotieji kragai, įvairūs dančiasnapiai, ledinės ir kitų rūšių antys, kelių rūšių narai. Žiemojantys paukščiai stebimi teleskopais nuo jūros kranto ties Karkle, Nemirseta. Galima susitarti dėl tokios ekskursijos. Iš stambesnių žinduolių Pajūrio regioninio parko pievose galima sutikti stirnų, rečiau – briedžių. Prie parko ežerėlių ir upelių gyvena ūdros, ondatros, bebrai. Kiekvienais metais prie kranto atplaukia ruoniai.
Per vieną dieną čia galima pamatyti ir sužinoti daug įdomaus bei gerai pailsėti. Per miškus ir pajūrio pievas vingiuoja patogūs, daug kur asfaltuoti keliukai, kurie sudaro vieną gražiausių ir patogiausių dviratininkams trasų. Pastatyta daug turiningų informacinių stendų, suoliukų, dviračių stovų, yra nemažai mediniai takų bei laiptelių per kopas.
Iš Nemirsetoje įrengtos apžvalgos aikštelės pasigrožime puikiomis natūraliomis kopomis. Pajūryje stovi raudonų plytų namukas – vienintelė Lietuvoje išlikusi laivų gelbėjimo stotis. Čia įrengtas botaninis pažintinis takas su informacinėmis lentelėmis, nes auga nemažai augalų rūšių, sutinkamų tik pajūryje. Verta aplankyti Olando kepurę. Taip vadinamas skardis, nuo kurio Baltija atsiveria daugiau nei iš 20 metrų aukščio. Čia įsteigtas kraštovaizdžio draustinis, juo vingiuoja ekologinis pažintinis takas „Litorina“.
Karklėje ir Nemirsetoje numatytos išplaukimo į jūrą vietos žvejams bei nardytojams. Šiose vietose galima, gavus Pajūrio regioninio parko direkcijos leidimą, išmėginti burlentes, jėgos aitvarus. Pagundai neatsispyrėme ir mes – atsiplėšti nuo žemės su jėgos aitvaru ir išbandyti jėgas. Tie, kuriems sudėtinga suvaldyti jėgos aitvarą, gali išbandyti dar vieną netradicinę keliavimo priemonę – vėjaratį arba „blokart buriavimą“. Tam tereikia tik tinkamo vėjo, nuošalesnės pajūrio vietos, kurioje nebūna daug žmonių ir kietesnio smėlio. Tinkamiausias metų laikas ,,pažaboti vėją” – ruduo arba pavasaris. Kitomis sąlygomis, ką iš dalies patyrėme ir savo kailiu, buriuoti gana sudėtinga – kietesnis smėlis būna tik anksti iš ryto, dar neįdienojus. Visgi vėjaračiai neabejotinai gali tapti puikia Pajūrio regioninio parko atrakcija.
Giruliuose vienoje iš mašinų stovėjimo aikštelių miške matėme didelį skydą, skirtą poilsiautojų dėmesiui. „Jūs atvykote į trapią, reto švelnumo ir dosnumo gamtinę aplinką. Būkite jai dėmesingi.“ – rašoma jame. Ir didžiulė skylė kampe – skarda pralaužta su visu mediniu pagrindu. Plazės rezervato riba eina ties dviračių keliu, ji nužymėta įspėjamaisiais ženklais, kad lankytis čia draudžiama, kai kur atitverta mediniais buomais. Tačiau į akis krinta žmonių išminti takeliai, vedantys tiesiai ten, kur prašoma neiti – rezervatas juk. Vienas takutis pramintas tiesiai pro įspėjamąjį užrašą. Sezono metu, ypač savaitgaliais į parką suplūsta gausybė žmonių, tarp kurių visokių būna. „Dalis regioninio parko lankytojų ne apie turiningą poilsį gamtoje svajoja – jiems tereikia vietų, kur galėtų netrukdomai girtuokliauti, rėkauti, visu garsu paleisti magnetofoninius „bumčikus“, tuo tarpu mes, parko darbuotojai, iš kailio neriamės“, – su kartėliu balse sakė Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis. Didelę ekologinio darbo patirtį sukaupęs specialistas teigia, kad rūpestingai įrengta informacinė parko įranga dalį lankytojų tik erzina, taigi jie ją daužo, laužo ir gadina.
Parke per metus apsilanko milžiniškas srautas žmonių. Tačiau gamtosaugininkų nuomone, pati didžiausia grėsmė Pajūrio regioniniame parke saugomoms gamtinėms vertybėms – teritorijos urbanizacija. Tai sukeltų stiprų saugomų vertybių ekologinio balanso pažeidimą. Teigiama, kad esant dabartinei teisinei bazei, išsaugoti visas esančias gamtines vertybes parke gali tapti praktiškai nebeįmanoma.
O Jūs jau buvote Pajūrio regioniniame parke, o gal lankėtės kokioje nors kitoje saugomoje teritorijoje? Kviečiame dalyvauti – GERIAUSIO AUDIO/RADIJO reportažo konkurse apie Lietuvos saugomas teritorijas, draugišką aplinkai elgseną, ekologiją, meilę ir pagarbą gamtai. Galbūt esate ką nors kalbinę ar su kuo nors įdomiai bendravę Lietuvos saugomų teritorijų, Lietuvos gamtos ar kitomis aplinkosauginėmis temomis? Gal pamenate kokį radijo interviu, kuris Jums paliko neišdildomą įspūdį ir netveriate noru juo pasidalinti su visais? Siųskite nuorodą ar informaciją apie tai mums el. p. [email protected] ir mes su Jumis susisieksime. Geriausių audio/radijo reportažų autoriai bus apdovanoti vertingais prizais, jų kūriniai ar nuorodos bus publikuojami “Keliauk kitaip” ir „Eko bangos” tinklaraščiuose.
Visą straipsnį skaitykite čia: http://keliaukkitaip.lt/index.php/keliauk/article/48
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.