Salantų regioninis parkas – įvairiapusiškai turtingas. Erlos, Salanto, Minijos upių slėniai išraižyti šaltinių, raguvų bei atodangų, nuo jų atsiveria nepakartojami vaizdai. Šlaitų miškuose bei natūraliose salpinėse pievose auga retos augalų rūšys.
Gausybė riedulių savo pirmykštėje padėtyje guli nuo ledynų atsitraukimo laikotarpio. Gausu didelių pavienių akmenų – penktas Lietuvoje pagal dydį Šilalės kūlis, įspūdingi Sakuočių, Šauklių, Mosėdžio akmenys. Čia veši didžiausias Lietuvoje kadagynas, buvusiame Salantų dvaro parke auga storiausias kaštonas. Tvarkingi, saviti miesteliai šiam kraštui taip pat teikia žavesio. Gausu ir archeologinio paveldo.
Mosėdžio, Laivių, Imbarės, Sauserių, Dauginčių, Martinaičių, Gintarų, Vėlaičių ir Kartenos kaimuose stūkso piliakalniai, ant kurių kadaise stovėjo kuršių pilys. Skaudalių alka, Alkos kalnas ir Šilalės, Šauklių, Imbarės, Alkos, Laivių dubenuotieji akmenys mena čia buvus pagonių šventyklas. Prie Mosėdžio ir šalia Salantų esančiame Gaidžio kalne išliko pilkapių. Sakralinę architektūrą reprezentuoja Kalnalio, Kartenos, Mosėdžio, Salantų bažnyčios. Gausu ir žemaičiams būdingos smulkiosios architektūros – kryžių, koplytėlių, koplytstulpių. O dar vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė Nasrėnuose, akmens meistrų Orvydų sodyba bei respublikinis Vaclovo Into vardo akmenų muziejus Mosėdyje.
Apie visa tai pasakojo mus po parką lydėjusi vyriausioji ekologė Asta Bagočienė. Leidžiama lankytis visoje parko teritorijoje, išskyrus Minijos gamtinį rezervatą ir privačius miškus, esančius arčiau, kaip 100 m nuo savininko sodybos. Statyti palapines ir kūrenti laužus parke galima tik tam skirtose, informaciniais ženklais pažymėtose vietose. Parko teritorijoje esančiuose tvenkiniuose ir upėse plaukioti motorinėmis valtimis ir vandens motociklais draudžiama. Reikia žinoti, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, tokiose kaip, pavyzdžiui, mūsų aplankyti riedulynai, negalima ne tik eksploatuoti naudingas iškasenas, keisti hidrografinį režimą, ardyti natūralias augalų bendrijas, tačiau ir nuo kadagių rinkti uogas bei skainioti šakeles.
Išilgai Salantų regioninio parko apie 45 kilometrus tęsiasi dviračių trasa. Keliauti galima pradėti tiek nuo šiaurinės, tiek nuo pietinės parko pusės, nes jo teritorija labai ištęsta. Taip ir važiuojame aplankant Dyburius – Dauginčius – Karteną – Nasrėnus – Kalnalį – Juodupėnus – Šauklius – Mosėdį.
Šauklių riedulynas (79 hektarai) gamtinių buveinių atžvilgiu yra unikalus Lietuvoje. Jį siūloma apeiti pažintiniu gamtos taku. Čia negalima stovyklauti, kūrenti laužus tam nepritaikytose ir informaciniais ženklais nepažymėtose vietose. Nedera palikti automobilių ne tam pritaikytose vietose. Prašoma ne tik nežaloti augmenijos, negaudyti gyvūnų ir paukščių, neardyti jų būstų, tačiau ir nepaleisti laisvai bėgioti šunų.
Salantų regioniniame parke yra įsteigtos dvi paukščių apsaugai svarbios teritorijos: Erlos ir Salanto upių senslėniai yra skirti griežlių apsaugai, o Minijos upės slėnis – griežlių ir tulžių apsaugai. Abu paukščiai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Keliaujant reikia būti pagarbiems gamtai, nes nuo mūsų visų – čia gyvenančių bei ūkininkaujančių ar trumpam su kuprine ant pečių besilankančių parke – priklauso ar šios gražios vietos išliks ir mažųjų jų šeimininkų namais.
O Jūs jau lankėtės Salantų regioniniame parke? O gal buvote kuriame nors kitame regioniniame parke ir užfiksavote unikalius įspūdžius? Projekto “Keliauk kitaip” komanda kviečia dalyvauti Geriausio kūrinio – GERIAUSIOS NUOTRAUKOS KONKURSE apie Lietuvos saugomas teritorijas, draugišką aplinkai elgseną, ekologiją, meilę ir pagarbą gamtai. Tiesiog jeigu fotografuojate – siųskite savo nuotraukas.