Šakotą medį primenantis Sartų ežeras gimė prieš tūkstančius metų sutrūkinėjusiame ledyne, kuriam pradėjus tirpti, milžiniška tirpsmo vandenų jėga sukūrė aukštus dabartinio Sartų ežero šlaitus.
Parko kraštovaizdis labai vaizdingas: aplinkinės kalvos beveik nenutrūkstamu lanku supa Sartų duburį, ties Dusetomis į Sartų ežerą įvinguriuoja gražuolė Šventosios upė, parke tyvuliuoja dar 29 didesni ar mažesni ežerai.
Regioninio parko teritorijoje yra keli gamtos paminklai, įspūdingiausias – Bradesių ąžuolas. Medžio apimtis – per 6 m, skersmuo – beveik 2 m, amžius apie 600 m.
Regioninio parko teritorijoje užregistruotos 127 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos gyvūnų, augalų ir grybų rūšys. Didžiausią regioninio parko plotą užima Natura 2000 teritorijos, t.y. paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Pasak Sartų regioninio parko vyriausiojo inspektoriaus Algio Pažūsio, lankytis Vosynos gamtiniame rezervate leidžiama tik mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ar pažintiniais tikslais. Mokslo tiriamaisiais tikslais lankytis leidžiama specialistams, kurių darbo ar studijų sritis yra susijusi su gamtos tyrimais, pagal patvirtintas ir su parko direkcija suderintas tyrimų programas. Lankytis mokomaisiais tikslais leidžiama studentų, moksleivių grupėms, gamtos mokyklų dalyviams mokomųjų praktikų metu, siekiant stebėti ir tirti gamtą. Tokio lankymosi metu draudžiama paimti ir išsinešti gyvūnus, augalus ar grybus.
Parke saugoma daugiau kaip 100 kultūros paveldo vertybių. Tai – Velykuškių, Velykuškių -,,Salos”, Pakačinių – Dembų, Mielėnų ir Marciūniškių piliakalniai, senovės gyvenviečių vietos Sartų ežero Didžiojoje ir Dumblynės salose. Iš architektūros vertybių išsiskiria bažnytiniu dailės palikimu turtinga Dusetų Šv. Trejybės bažnyčia ir baroko stiliaus mūrinė keturių aukštų varpinė – XVIII a. architektūros paminklas. XVIII a. pabaigos architektūros paminklai – iš tašytų rąstų, nenaudojant vinių pastatyta Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia, jos varpinė ir vartai. Apie visa tai ir dar daug ką pasakojo po parką mus lydėjęs jo direktorius Saulius Mažiulis.
Man vienas įdomiausių medinio kultūros paveldo objektų pasirodė Bobriškio sentikių cerkvė. Tai pirmoji sentikių cerkvė Lietuvoje. Šiuo metu Bobriškio maldos namuose iškilmingos pamaldos vyksta tik ypatingais atvejais. Paskutinį kartą čia buvo susirinkę daug žmonių pernai minint sentikių atsikraustymo į Lietuvą trijų šimtų metų sukaktį. Keliautojas dabar vargu ar pamatys jų apeigas, nes kukli senoji cerkvė dažniausiai atidaroma tik per dar vieno nykstančios bendruomenės nario laidotuves.
Po Sartų ežerą keliauti geriausia baidarėmis. Įplaukti į Sartus bandėme iš toliau: Zalvelės upelis, kurio krantai ištisai apaugę sąžalynais ir kvepiantys vandens mėtomis, prieš įtekėdamas į Zalvę yra gana klaidus, tad kelis kartus teko ieškoti protakos lyg pro džiungles. Plaukiojant po šakotąjį Sartų ežerą, galima aplankyti jo pakrantėse esančius A. Vienažindžio tėviškę, Velikuškių piliakalnius, apžvalgos bokštą, Bradesių ąžuolą. Gražiausios panoramos atsiveria nuo aukšto apžvalgos bokšto. Jis įrengtas privačioje žemėje, asmeninėmis lėšomis, tačiau turistai gali laisvai pasinaudoti galimybe pažvelgti į gražiuosius Sartų krantus lyg iš paukščio skrydžio. Tai gražus filantropinis žinomo verslininko poelgis – lyg dovana šio krašto žmonėms ir keliautojams.
Regioniniame parke lankytojų laukia trys pažintiniai takai. Jaskoniškių takas yra Jaskoniškių miške, šalia Sartų ežero. Šis takas sausu pušynu vingiuoja 1,4 km. Dusetų girios pažintinis takas yra 2,4 km ilgio, čia galima susipažinti su gausiomis mišraus plačialapių miško bei jo sengirės gamtinėmis vertybėmis. Trumpiausias yra Ilgašilio pažintinis takas per pelkę, tačiau ir per trumpą laiką lankytojai čia gali susipažinti su saugomomis pelkinėmis buveinėmis bei gausybe čia augančių retųjų augalų rūšių bei vykdomais gamtotvarkos darbais. Sartų regioniniame parke esančias vertybes nesunkiai surasti ir pažinti padės įrengta lauko informacinė sistema.
Tokiose gražiose vietose per sezoną apsilanko gausybė poilsiautojų, žvejų ir turistų. Deja, ne visi dar sąmoningi ir laikytini tikrais gamtos bičiuliais. Tai galėjome pamatyti ir mes patys, taip kalbėjo ir parko darbuotojai. Štai prie vienos Sartų ežero atšakos, matyt, po gausaus lietaus atvykę žvejai išmalė pievą – turbūt norėjo kuo arčiau vandens privežti valtį. Kaip ir dar daug kur, šiukšlinimas yra tikra bėda. Sartų regioninio parko direkcija akcijos „Darom” metu kartu su Dusetų K. Būgos gimnazijos ir Antazavės J. Gruodžio vidurinės mokyklos moksleiviais tvarkosi Jaskoniškių miške, Kavolių šilelyje, Velikuškių poilsiavietėje Marimante, Antazavės šile, Tautesnio ežero pakrantėje.
Didžiosios pavasarinės talkos Sartų regioniniame parke metu kartu su Dusetų K. Būgos gimnazijos ir Antazavės J. Gruodžio vidurinės mokyklos auklėtiniais buvo sutvarkyta apie 40 ha parke esančių rekreacinių teritorijų. Drauge su moksleiviais tradiciškai valant Šventosios upę ištraukta vien apie 2000 plastikinių ir stiklinių butelių. Ypač jie užsilaiko užutekiuose, nendrynuose. Tokios šiurpinančios šiukšlių sankaupos vos ne kasmet pavasarį pašalinamos su jaunaisiais talkininkais. Tačiau ar kiekvienoje valtyje, baidarėje įprasta turėti šiukšlių maišą? O tuo labiau nepasibjaurėti ištraukti iš vandens kitų „pamestą bambalį“ ar kokią šiukšlę. O vietiniai mokinukai per vieną talkos dieną prirenka 250 didelių polietileninių maišų įvairiausio šlamšto. Sakė, randa ir įvairių virtuvės rakandų, mašinų dalių, net televizorių ir baldų.
Sartų regioninio parko direkcijos, Antalieptės seniūnijos darbuotojai, Antalieptės gyventojai baidarėmis ir valtimis pasileidžia Šventosios upės tėkme, o dalis talkininkų darbuojasi pakrantėse. Tiek pakrantėse, tiek Šventosios tvenkinio nendrynuose randa daug šiukšlių. Papūtus vėjui, nendrynuose pasklidusi plastmasės ir stiklo tara, sako, net skleidžia savotišką garsą. Tad toks antipaveldo koncertas gamtoje vietoj paukščių giesmių… Per du metus – 600 maišų. Vidutiniškai po 30-40 butelių viename maiše. Iš viso apie 20 000…
Sartai turi keturiolika intakų, kurių didžiausias – Šventosios upė. Šiais intakais atplukdomas toks vandens kiekis, kad per metus Sartai beveik penkis kartus atnaujina savo vandenis. Nuo kiekvieno iš mūsų – keliaujančio, žvejojančio, poilsiaujančio gamtoje – priklauso ką srovės suneš į gražiuosius Sartus.
O Jūs jau buvote Sartų regioniniame parke, o gal kuriame nors kitame? O gal pažįstate žmogų, kuris nusipelnė gamtai? Kviečiame padėti išrinkti Lietuvos ,,Gamtos riterį”. Siūlykite kandidatus, siųskite jų darbų aprašymus, nuotraukas į [email protected]. Konkurso „Gamtos riteris” organizavimo partneris Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Pasak tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, tikimės, kad „Gamtos riterio” titulą pelnys žmogus, suvokiantis saugomų teritorijų teikiamą naudą ir aktyviai dalyvaujantis gamtosauginėje veikloje.