Now Reading
Kino pusryčiai. Neprošal visiems sukalbėti pankišką maldą (foto, video)

Kino pusryčiai. Neprošal visiems sukalbėti pankišką maldą (foto, video)

Kino pusryčiai. Neprošal visiems sukalbėti pankišką maldą (foto

Laikas.lt
Dovilė Raustytė
Nuotraukoje: Nadia, Maša, Katia

Žiniasklaida, bažnyčia ir valstybė kai kur pasaulyje egzistuoja kaip nedalomas vienetas. Galime pasidžiaugti, kad mūsų šalis į tų vietų sąrašą nepatenka. Tiksliau nebepatenka, tad mums „Pussy Riot“ istorija neatrodo tokia svetima, kaip, pavyzdžiui, britams. Vienas „Guardians.co.uk“ žurnalistas pasvarstė, ką būtų darę Didžiosios Britanijos anglikonai, išvydę savo Dievo namuose štai tokį performansą: pakraipę tyliai galvas ir išsiskirstę namo? 

Sunkiai pamenantiems 2012 m. vasarį įvykusį incidentą Kristaus Išganytojo katedroje, Maksvoje, trumpai: Rusijos feminisčių pankroko grupės „Pussy Riot“ (Vikipedijos apibrėžimas) merginoms pakilnojus kojas ir pašūkaliojus tai stebėjusieji tikintieji „vos vos išgyveno, griebėsi širdies vaistų“, svaidėsi prakeiksmais, tikėdamiesi, kad juos šį kartą, tokia svarbia proga, jų dievas tikrai išgirs. Ši meninė akcija ir jos metu atliekamas kūrinys „Pankų malda“ buvo skirti ne kam kitam, o šalies prezidentui Vladimirui Putinui. Dainos priedainyje Dievo Motina prašoma „išvaryti Putiną“. Šios performanso dalyvės buvo apkaltintos chuliganizmu ir religinės neapykantos kurstymu. Žinoma, galima tik spėlioti, bet jei V. Putinas tik būtų galėjęs, merginos pūtų kalėjime be vilties ištrūkti, tačiau didžio vadovo galia baigėsi dvejų metų nelaisvės nuosprendžiu dviem grupėms narėms. Jos bausmę atliks atokiose, griežta drausme garsėjančiose kolonijose Mordovijoje ir Permės krašte. Trečioji mergina po apeliacijos buvo paleista į laisvę. 

Kuo tai susiję su kinu? Britų režisierius Mike’as Lerneris ir rusas Maximas Pozdorovkinas ėmė ir papaskojo šią istoriją ne iš davatkų ar supuvusios tarybinių atliekų sistemos pusės, o iš civilizuoto laisvo pasaulio piliečio perspektyvos. Šią vasarą pasirodė šviežius įvykius perteikiantis filmas „Pussy riot: pankiška malda“ („Pussy Riot: A Punk Prayer“, 2013).

Galima suprasti, ką jaučia į kairę, dešinę, viršų ir apačią savo kumštelius mėtančios bobulytės, kai jų dievo namuose, garbingiausiose vietoje – greta altoriaus – spardosi ir stūgauja kaukėtos mergščios. Taip, religinė diskriminacija taip pat baisu, kaip nepakantumas kitai rasei ar lytinei orientacijai. Taip, menas, netgi peformanso žanras, turi ribas. Tad kai tam ryžtasi visą tai puikiai suvokiantis jaunas žmogus, nebelieka nieko kito, kaip visa širdimi jam pritarti ir toliau baisėtis Rusijoje vyraujančia totalitarine atmosfera. O gal ir imti veikti. Spalvotomis „vagies“ kaukėmis pasipuošę žmonės ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje – nebe naujiena. Ir kai Madonna prieš milijoninę minią pasirodo su užrašais „Pussy Riot“ ant savo kūno ir ragina grupės nares išteisinti, aišku – merginos praleis kelius metus kalėjime, bet tokia kaina už skylę milžiniško laivo dugne, kuris labai labai labai lėtai ima skęsti, tikrai apsimokėjo. Taip, labai lėtai, tačiau pasaulis dabar turi įrodymą, kad ta skylė yra.

Sunku suvokti, kad filme rodomi kadrai daryti 2012–2013 metais. Iki šiol įgimtą baimę dėl… neaišku iš tikro dėl ko, tai tiesiog įgimta, jaučiantį lietuvį žiūrint „Pussy Riot: pankiška malda“ užplūsta prisiminimai apie pirmuosius nepriklausomybės metus, kai tu supranti, kad esi laisvas, bet tik teoriškai. Ir atmosfera tampa dar niūresnė nei tada, kai nepriklausomybė buvo skraidančių kiaulių simbolio lygmenyje. Pas mus tai buvo prieš gerą dvidešimtmetį, Rusijoje – tai vyksta dabar. Ką apie tai mano jaunas amerikietis? Jis turbūt šią dokumentiką žiūri, kaip vaidybinę dramą. Žinoma, yra daugybė pasaulio taškų, kuriuose problemos daug didesnės, tačiau šis filmas jums pateiks viską taip, kad neįmanomo nebebūna.

Išsamus trijų „Pussy Riot“ narių teismų procesas, pasiruošimas akcijai katedroje, pokalbiai su teisiamųjų tėvais, pasaulio reakcija į nuosprendį – filme pateikta aiškiai, išvengiant nereikalingų smulkmenų, vaizdingai, nestokojant ironijos… Pamažu atskleidžiama kiekvienos merginos asmenybė: gražuolė Nadia, jos nepasiduodantis sutuoktinis, sekso orgijos, akcijos bučiuojant gatvėje milicininkus; šmaikšti, niekad žodžio kišenėje neieškanti Maša, kurios laisvėje laukia jos mamos prižiūrimas vaikas; prieš visuomenės nustatytas moters funkcijas pasisakanti, šiek tiek vyriška Katia, kuria didžiuojasi ne tik jos tėvas, bet ir jo pažįstami. Merginos kiekvieną teismo procesą stengiasi išnaudoti išsakydamos savo poziciją, nekeisdamos savo įsitikinimų – laimėti jei ne laisvę, tai bent dar vieną ir dar vieną naują maištautoją prieš V. Putino politiką. „Noriu priminti, kad čia ne teatras“, – sėdintiesiems teismo salėje ir plojantiesiems po kiekvienos teisiamųjų kameroje rašytos kalbos sako teisėja. Filme atsiskleidžia nesibaigiantis „Pussy Riot“ performansas. Tikėkimės, bus antra dalis, kuomet merginos išeis į laisvę.

Beje, šiandien prasideda 7-asis žmogaus teisių festivalis „Nepatogus kinas“, kurio metu išgirsite dar daugiau panašių nepatogią tiesą atskleidžiančių istorijų. Kad gerai gyventum, neužtenka rūpintis tik savimi ar savo artimaisiais, viskas prasideda nuo daug tolimesnių kampų…


Taip pat skaitykite:
View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt