Klimato krizė yra itin aktuali šių dienų tema. Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) ataskaita atskleidė nerimą keliančią mūsų planetos būklę. Per pastarąjį dešimtmetį užfiksuoti 10 karščiausių metų per visą stebėjimų istoriją. Mokslininkai teigia, kad šie duomenys turėtų paskatinti pasaulį imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita, tačiau pastebi, jog iki šiol trūksta ryžtingų lyderių sprendimų.
2024 metai – naujas karščio rekordas
2024-ieji buvo patys karščiausi metai nuo stebėjimų pradžios prieš 175 metus, aplenkę ankstesnį 2023 metų rekordą.WMO prognozavo, kad 2024 metais pasaulinė temperatūra pirmą kartą viršys 1,5 °C ribą, palyginti su 1850–1900 metų laikotarpiu. Nors tai nereiškia, kad nuolat peržengėme Paryžiaus susitarime nustatytą ribą, esame arti jos. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos padidėjimas, kartu su trumpalaikiu El Ninjo reiškinio poveikiu, lėmė šį temperatūros augimą. Ilgalaikis pasaulinis atšilimas dabar siekia 1,34–1,41 °C, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu. JT generalinis sekretorius António Guterresas teigia, kad riboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C vis dar įmanoma, tačiau tam būtini ryžtingi lyderių veiksmai.
Klimato krizė: vandenynų šilimas ir jūros lygio kilimas
Pastarieji aštuoneri metai buvo rekordiniai pagal vandenynų šilimą, nes jie sugeria 90% perteklinės šilumos. Nuo 1950 iki 2005 metų vandenynų šilimas padvigubėjo, o tai sukėlė koralų rifų blukimą, tropinių audrų intensyvėjimą ir jūros ledo nykimą. Nuo 1993 metų pasaulinis vidutinis jūros lygio kilimas padvigubėjo, 2024 metais pasiekdamas rekordines aukštumas. Tai kelia grėsmę pakrančių bendruomenėms, didindamas potvynių, erozijos ir požeminio vandens sūrumo riziką. Be to, per pastaruosius trejus metus užfiksuotas didžiausias ledynų masės nuostolis, ypač Norvegijoje, Švedijoje, Svalbarde ir tropinėse Anduose.

Klimato kaitos poveikis žmonėms
2024 metais dėl klimato kaitos sukeltų reiškinių, tokių kaip tropiniai ciklonai, potvyniai ir sausros, buvo perkelta daugiausia žmonių nuo 2008 metų – apie 36 milijonus. Pavyzdžiui, Kinijoje po Sičuano žemės drebėjimo buvo perkelta 15 milijonų žmonių, o Indijoje potvyniai paveikė milijonus. Be to, 2024 metais užfiksuota daugybė precedento neturinčių karščio bangų, įskaitant Saudo Arabiją, kur per Hadžo piligriminę kelionę temperatūra pasiekė 50 °C. Miškų gaisrai ir sausros taip pat siautėjo keliose šalyse, sutrikdydami maisto tiekimą ir sukeldami maisto nesaugumą. Aštuoniose šalyse bent vienu milijonu padaugėjo žmonių, susiduriančių su ūmiu maisto trūkumu, palyginti su 2023 metais.
Klimato krizė ir būtinybė veikti dabar
Mokslininkai pabrėžia, kad atėjo laikas imtis veiksmų. Australijos nacionalinio universiteto profesorė Sarah Perkins-Kirkpatrick teigia, jog vien tik siekti nulinės emisijos nepakanka – reikia nustoti ignoruoti nuolatinius rekordinius temperatūros rodiklius. Melburno universiteto klimato mokslų dėstytoja Linden Ashcroft priduria, kad reikia realios klimato lyderystės iš vyriausybių ir verslo sektoriaus, kitaip kitais metais susidursime su tais pačiais iššūkiais.
Apibendrinant, WMO ataskaita pabrėžia skubų poreikį imtis veiksmų klimato kaitos srityje, siekiant apsaugoti mūsų planetą ir ateities kartas.