[-[0]-] iš naujo išleido nemirtingąjį alkoholinės prozos šedevrą – rusų rašytojo Venedikto Jerofejevo poemą „Maskva–Petuškai“.
Knygos viršelis primena degtinės „Russkaya vodka“ etiketę. Tai naujas – tikslus ir necenzūruotas – vertimas iš V. Jerofejevo rankraščio originalo.
1992 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos parengtas šios V. Jerofejevo knygos leidimas buvo išverstas iš 1989-aisiais V. Muravjovo suredaguotos ir sutrumpintos originalo versijos. Be to, vertimas buvo nuosekliai išcenzūruotas keiksmažodžius pakeičiant sunkiai suvokiamais trumpiniais. Šiame – 2011 m. leidime – pateiktas naujas Dalios Saukaitytės vertimas iš rankraščio originalo, kuris 1973-iaisias buvo publikuotas Jeruzalėje leistame žurnale „Ami“, o 2004 m. Maskvoje perleistas leidėjo Igorio Zacharovo.
Poemos „Maskva–Petuškai“ autoriaus prototipas – intelektualus girtuoklis ir liaudies filosofas Venička, nubudęs nežinia kokioje laiptinėj ir kamuojamas baisių pagirių, sėda į elektrinį traukinį Maskva–Petuškai, kad aplankytų mylimąją ir trejų metukų sūnelį, jau pažįstantį raidę „J“. Paprasta kelionė virsta metafizinės utopijos ir dvasinio idealo paieškų odisėja. Venička klaidžioja vingiuotais nuskaidrėjusios pasąmonės labirintais, cituoja Bibliją ir marksizmo klasikus, filosofuoja su Dievu bei angelais ir (žinoma!) kiekvienoje stotelėje malšina nenumaldomą sielos troškulį.
