Laikas.lt
Roland’o Barthes’o (1915–1980) paskutinė knyga „Camera lucida“, parašyta 1979 m., tebėra pats įtakingiausias fotografijos fenomeno aiškinimas.
Galbūt tai lemia tvirtas autoriaus apsisprendimas ieškoti atsakymo į klausimą „kas yra fotografija?“ nemeluojant sau, kad ir kokia kankinanti būtų žvilgsnio į mylimų žmonių atvaizdus analizė. Įprasti tyrimo metodai čia netiko, todėl Barthes’as ėmėsi kurti naują „mokslą vienam objektui“ rizikuodamas kalbėti balsu, kurio niekas nesupras. Atmetęs kultūros ir mokslo tiesas, jis užčiuopė skirtumą tarp tik sudominančių ir iš tiesų užburiančių vaizdų. Bet tai – tik pirmas tyrimo žingsnis. Žiūrėdamas į neseniai mirusios motinos fotografijas, Barthes’as atskleidė kiekviename vaizde glūdintį laiko paradoksą, iš proto varančią įtampą tarp būties ir nebūties.
Kelionė į save per fotografiją aprašyta gyvai, neslepiant nuostabos, abejonių ir skausmo. Filosofas įtraukia skaitytoją į atvirą pokalbį, kuris tęsiasi ir knygai pasibaigus. Kartais – ir patiems skaitytojams (-oms) rašymą apie fotografiją, kuri ir toliau vilioja nežinomybe.
Atsiradusi tuo metu, kai ėmė nykti ritualai, Fotografija tikriausiai atitinka asimbolinės Mirties įsiveržimą į mūsų modernią visuomenę – už religijos, už ritualo ribų, lyg staigus pasinėrimas į pažodinį Mirties supratimą. Gyvenimo / Mirties paradigma redukuojama iki paprasčiausio spragtelėjimo, skiriančio pirminę pozą nuo galutinio atspaudo.
Su Fotografija mes įžengiame į lėkštą Mirtį. Kartą, man išeinant iš paskaitos, kažkas paniekinamai mestelėjo: „Jūs lėkštai kalbate apie Mirtį.“ Tarsi Mirties siaubas nebūtų tikrasis jos lėkštumas! Siaubas yra tai: nieko nesakyti apie mirtį tos, kurią labiausiai myliu, nieko nesakyti apie jos fotografiją, kurią kontempliuoju niekada negalėdamas įsigauti į jos gelmes, jos transformuoti.
Filosofas, knygos autorius Roland Barthes
Dalyvaukite konkurse ir laimėkite šią [-[0]-] .
