Ar ir jums kyla mintis: „Dar neseniai buvo vasara, o jau – žiema“? Laiko greitėjimo pojūtis pažįstamas kone kiekvienam suaugusiam žmogui. Tarsi vos spėjame sumirksėti – o jau nauji metai, naujas sezonas, naujas gimtadienis. Ilgą laiką laiko greitėjimą aiškinome kaip rutiną ar paprastą amžiaus pasekmę, bet šiuolaikiniai mokslininkai siūlo visai kitą – gilesnę ir įdomesnę – versiją.
Laiko pojūtis priklauso ne nuo kalendoriaus, o nuo mūsų proto
Remiantis „Personality and Social Psychology Bulletin“ žurnale publikuotu tyrimu, laiko tėkmės pojūtis yra tiesiogiai susijęs su tuo, kaip mes gyvename. Tai reiškia, kad metai „skrieja“ greičiau ne dėl to, kad mes senstame, bet dėl to, jog patiriame reikšmingus gyvenimo etapus, pilnus prasmės, augimo ir asmeninio tobulėjimo.
Tyrimą atliko Kanzaso universiteto mokslininkai, įtraukdami daugiau nei 2500 savanorių. Išvados buvo netikėtos: kuo prasmingesnės mūsų patirtys – tuo greičiau jos, regis, praeina.
Laiko greitėjimą lemia ne nuobodulys – o tai, kad gyvenate prasmingai
Mokslininkai siūlo dvi pagrindines hipotezes, paaiškinančias laiko „greitėjimą“:
- Augimo panirimo teorija: kai gyvename aktyviai, tobulėjame, įsitraukiame į veiklas – tiesiog pamirštame laiką. Kiekviena diena kupina prasmės ir mes tarsi „ištirpstame“ patirtyse.
- Augimo nostalgijos hipotezė: žvelgiant atgal, prasmingi laikotarpiai kelia nostalgiją, todėl atrodo, kad jie prabėgo labai greitai – net jeigu tuo metu jautėsi kitaip.
Svarbiausia išvada – laiko tėkmės pojūtis priklauso ne nuo to, kiek įvykių vyksta mūsų gyvenime, o nuo to, kaip mes jaučiamės juose. Kai esame patenkinti, įsitraukę, emocingai išgyvename momentus – laikas tarsi „susispaudžia“.

Kodėl vaikystėje laikas slenka lėtai, o suaugus – lekia?
Šį reiškinį paaiškina ir neurobiologija. Duke universiteto mokslininkai pastebi, kad žmogaus smegenys su amžiumi pradeda veikti lėčiau. Tai reiškia, kad suaugęs žmogus per tam tikrą laiko vienetą apdoroja mažiau naujos informacijos nei vaikas ar paauglys.
Vaikystėje kiekviena diena – tarsi nuotykis: nauji vaizdai, kvapai, garsai, pirmosios patirtys. Tai ir prailgina laiko pojūtį. O suaugus, kai gyvenimas tampa nuspėjamesnis, smegenys nebefiksuoja tiek naujovių, todėl dienos atrodo trumpesnės, o metai – kaip akimirka. Be to, viena psichologinė detalė: kai tau 10 metų, vieni metai sudaro net 10 % tavo gyvenimo. O kai tau 40 – tai jau tik 2,5 %. Taigi natūralu, kad kiekvieni nauji metai atrodo vis trumpesni.
Jeigu kartais pagalvojate, kad gyvenimas „lekia“ – neskubėkite dėl to nusiminti. Priešingai, tai gali būti geras ženklas. „Laiko greitėjimo pojūtis nėra problema – tai signalas, kad jūsų gyvenimas yra prasmingas, pilnas ir vystosi,“ – teigia tyrimo autoriai.
Neuropsichologas Christopher Buer priduria, kad norint sulėtinti laiko tėkmę, reikia aktyviai ieškoti naujovių, iššūkių, patyrimų. Tai gali būti nauji pomėgiai, kelionės, kūryba ar net kasdieniai nedideli pokyčiai. Smegenys vėl pradeda dirbti aktyviau, todėl dienos tampa intensyvesnės, o gyvenimas – pilnesnis.
Laiko greitėjimą lemia tai, jog gyvename prasmingai. Laiko tėkmės pojūtį formuoja ne laikrodis, o mūsų protas, emocijos ir patirtys. Tad jeigu jaučiate, kad laikas bėga greitai – džiaukitės. Tai reiškia, kad gyvenate ne tik ilgai, bet ir giliai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.