Pulsas yra matuojamas pagal širdies raumens susitraukimų skaičių per minutę. Jis yra vienas svarbiausių žmogaus sveikatos rodiklių, nes parodo, kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują ir aprūpina organizmą deguonimi bei maistinėmis medžiagomis. Pulso stebėjimas gali padėti identifikuoti galimus sveikatos sutrikimus, taip pat suprasti, kaip organizmas reaguoja į fizinę veiklą, stresą ar kitus aplinkos veiksnius. Tai leidžia imtis laiku tinkamų priemonių sveikatos gerinimui. Tad svarbu žinoti, koks pulsas laikomas normaliu.
Kas lemia pulsą?
Pulso dažnis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties bei individualių savybių. Jis taip pat kečiasi priklausomai nuo daugelio kitų veiksnių:
- Fizinė veikla: po sporto, bėgimo ar aktyvaus vaikščiojimo pulsas gali padidėti.
- Emocijos: stresas, nerimas ar baimė taip pat spartina širdies darbą.
- Hormonai: hormonų pokyčiai, tam tikrų maisto produktų ar vaistų vartojimas gali paveikti pulsą.
- Kūnas: pulso dažnį lemia ir kūnų temperatūra, laikysena (stovėjimas ar gulėjimas), rūkymas, fizinis pasirengimas bei svoris.
Koks pulsas laikomas normaliu pagal amžiaus grupes
Toliau pateiktoje lentelėje parodytos pulso normos skirtingų amžiaus grupių žmonėms:
- 20-30 metų: 50-90 kartų per minutę
- 20-40 metų: 60-90 kartų per minutę
- 40-50 metų: 60-80 kartų per minutę
- 50-60 metų: 65-85 kartų per minutę
- 60 ir daugiau metų: 70-90 kartų per minutę
Jeigu pulsas dažnai būna mažesnis nei 60 kartų per minutę, tai vadinama bradikardija.
Koks pulsas laikomas normaliu fizinio krūvio metu?
Fizinės veiklos metu širdies ritmas natūraliai didėja. Tai normalu, nes organizmui reikia daugiau deguonies ir energijos, todėl širdis privalo aktyviau pumpuoti kraują.
Tačiau svarbu, kad fizinės apkrovos būtų tinkamai dozuojamos ir reguliarios. Ilgainiui, nuolat treniruojantis, pulso dažnis normalizuojasi. Tai reiškia, kad širdis susitrauks rečiau, tačiau efektyviau pumpuos kraują, užtikrindama organizmo poreikius.
Kaip normalizuoti pulsą?
Jeigu pastebite, kad pulsas dažnai būna per greitas, galite imtis šių priemonių:
- Venkite streso. Stresas didina pulsą ir kraujospūdį. Ramybei palaikyti galite praktikuoti gilų kvėpavimą, jogą ar meditaciją.
- Meskite rūkymą. Rūkymas skatina širdies darbą, o atsisakius šio įpročio galima stabilizuoti pulsą.
- Atsikratykite antsvorio. Didesnis kūno svoris verčia širdį dirbti intensyviau, kad aprūpintų visus organus deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.
Tinkamas dėmesys savo širdies darbui gali padėti pagerinti bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Nepamirškite, kad reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir streso valdymas yra svarbiausi elementai norint išlaikyti sveiką širdies ritmą.
Šaltinis: https://tsn.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
