19-metis arabų kilmės prancūzas Malikas patenka į kalėjimą, kur santykius brutaliai aiškinasi korsikiečių mafijos klanas ir arabų grupuotė. Užnugario neturintis kuklus jaunuolis iš karto patenka į valdingo ir įtakingo boso Cezaro rankas. Jam duodama žiauri užduotis – nužudyti gangsteriams nepalankiai liudyti teisme apsisprendusį arabų kalinį.
Psichologiškai ir fiziškai terorizuojamas Malikas neturi kitos išeities, nes kitaip bus nužudytas pats. Tad pasirinkimas aiškus. Tai padaręs, jis įgauna vis didesnį pasitikėjimą, išmoksta kalbą ir tampa informatoriumi. Cezarui jis lyg sūnus, kurio pastarasis niekuomet neturėjo. Tačiau jaunuolis turi savų planų.
Filmas konstruoja kalėjimo pasaulį tokį, kokį įsivaizduoja kiekvienas: šaltos kameros, žiaurūs kaliniai, korumpuota apsauga. Tačiau režisierius atskleidžia ir kitą kalėjimo prasmės pusę, apie kurią mažai kas drįsta pagalvoti. Tai ne tik smurtas ir baimė, bet ir paradoksali laisvės idėja – pabėgimas nuo išorinio pasaulio įsipareigojimų, vieta, kur galima save pakeisti.
Jaunuolį Maliką puikiai įkūnijo geriausiu 2009 m. Europos aktoriumi pripažintas debiutantas Taharas Rahimas. „Krikštatėviui” prilygstančiame šedevre garsusis prancūzų režisierius be jokių pagražinimų piešia tarp dviejų skirtingų pasaulių, dviejų religijų ir dviejų vertybinių sistemų patekusio jauno žmogaus savarankiškai įgyjamą išsilavinimą kalėjimo universitete.
Režisierius / Director Jacques Audiard
Scenarijaus autorius / Screenplay Thomas Bidegain, Jacques Audiard
Aktoriai / Cast Tahar Rahim, Niels Arestrup, Adel Bencherif, Hichem Yacoubi, Reda Kateb
Operatorius / Cinematographer Stephane Fontaine
Dialogai / Dialogues prancūzų, arabų, korsikiečių / French, Arabic, Corsican
Subtitrai / Subtitles Lietuvių, rusų / Lithuanian, Russian
Jacques Audiard 2009 m. Kanų festivalio didžiojo prizo laureatas ir Londono kino festivalio nugalėtojas gimė 1952 m. Paryžiuje. Garsaus scenaristo ir režisieriaus Michelio Audiardo sūnus pradėjo karjerą dirbdamas montažo režisieriumi ir vėliau parašė scenarijus Claude'ui Milleriui, Georgesui Lautneriui, Jerome Boivinui ir kt. Jo paties debiutas „Pažiūrėk, kaip jie krenta” (1994) gavo „Cezario” premiją už geriausią debiutą. Per lietuviškus TV kanalus intensyviai rodytas trileris „Skaityk iš lūpų” ir prancūzų kino forumo „Žiemos ekranai” programą Vilniuje atidariusi drama „Plakti mano širdis nustojo” jau turi po 8 „Cezarius”. Pastarasis filmas „Pranašas” buvo paminėtas 11-oje „Cezario” nominacijų, pretendavo į „Oskarą” ir „Auksinį gaublį”, iškovojo BAFTA premiją.
