XVIII amžiaus vokiečių filosofas Imanuelis Kantas gyveno labai tvirtai apibrėžtame laiko pasaulyje. Jis buvo toks griežtas dėl savo rutinos, kad Koenigsbergo (dabar Kaliningradas, Rusijos teritorijoje) gyventojai galėdavo suderinti savo laikrodžius pagal jo popietinius pasivaikščiojimus. Tačiau savo filosofiniuose darbuose Kantas skeptiškai vertino laiką. Jis tikėjo, kad laikas sukuriamas žmogaus proto, o ne yra fundamentali pasaulio savybė. Už mūsų proto ribų laiko nėra. Tai tiesiog mūsų proto „kategorija“, padedanti mums suvokti objektus ir tvarkyti savo patirtį.
Laiko subjektyvumas
Kanto skepticizmą dėl laiko kaip objektyvaus reiškinio patvirtina jo suvokimo lankstumas. Laiko tėkmė nėra pastovi – ji mums atrodo skirtinga įvairiose situacijose. Nepažįstamoje aplinkoje savaitė gali pasirodyti gerokai ilgesnė nei namuose.
Nuobodulys ar skausmas taip pat lėtina laiko tėkmę, o įtraukianti veikla, pavyzdžiui, muzika, šachmatai ar šokis, ją pagreitina. Daugelis pastebi, kad laikas senstant atrodo bėgantis vis greičiau; apklausos rodo, kad net 77% respondentų mano, kad Kalėdos ateina vis greičiau kiekvienais metais.
Šis laiko suvokimas gali dramatiškai pakisti. Daugelis yra patyrę „laiko išsiplėtimo“ reiškinį, kai sekundės atrodo kaip minutės. Tokios patirtys dažniausiai siejamos su traumomis, kaip avarijos ar kritimai (54% mano tyrime, aprašytame knygoje „Laiko išsiplėtimo patirtys“).
Tačiau panašių patirčių gali sukelti meditacija, psichodelinės medžiagos ar intensyvus sportas. Šių patirčių metu laikas gali atrodyti pailgėjęs net 10–40 kartų – trys sekundės gali atrodyti kaip pusė minutės ar net ilgiau.
Laiko išsiplėtimo patirtys ekstremaliose situacijose
Laiko išsiplėtimo patirtys (TEE) ekstremaliose situacijose, kaip avarijos ar pavojingi įvykiai, dažnai apibūdinamos ne tik kaip laiko sulėtėjimas, bet ir kaip ypatinga emocinė ir kognityvinė būsena. Vietoj panikos ar siaubo, daugelis žmonių praneša apie netikėtą ramybę ir aiškų sąmoningumą.
Pavyzdžiui, moteris, kritusi nuo žirgo, aprašė patirtį kaip kelias minutes trukusį laiką, kurio metu jautėsi nepaprastai rami, net nesijaudindama dėl galimo žirgo kritimo ant jos. Šis ramybės jausmas, priešingai intuicijai, rodo, kad smegenys ekstremaliose situacijose gali veikti neįprastai efektyviai.

TEE dažnai lydi padidėjęs budrumas ir ryškesnis suvokimas. Detalės atrodo ryškiau, pojūčiai intensyvesni, o aplinka – beveik transcendentinė. Kai kurie apibūdina patirtį kaip dvasinę, kupiną ramybės ir vienybės jausmo. Šis padidėjęs dėmesio fokusavimas ir suvokimo aštrumas leidžia apdoroti daug daugiau informacijos per trumpą laiką, negu tai įprastai įmanoma.
Šis „sulėtėjęs laikas“ leidžia žmonėms priimti apgalvotus sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie įprastomis sąlygomis būtų neįmanomi. Daugelis tiki, kad būtent TEE jiems padėjo išvengti sunkių traumų ar net mirties, nes suteikė galimybę reaguoti greitai ir tiksliai į pavojingą situaciją.
Pavyzdžiui, moteris, išvengusi krintančio metalo, savo veiksmus aprašė kaip sąmoningą sprendimą, priimtą sulėtėjusio laiko sąlygomis. Kitas ryškus pavyzdys – nėščia moteris, kurios išgelbėjimą nuo šūvių galėjo sąlygoti prisiminimas apie filmą ir galimybė sąmoningai reaguoti į situaciją „sulėtėjusiame“ laike.
Šių patirčių realumas dažnai patvirtinamas prevenciniais veiksmais, kurie buvo atlikti per šį tariamą laiko išsiplėtimą. Tai paneigia galimybę, kad šios patirtys yra paprasčiausiai haliucinacijos.
Visa tai remia Kanto mintį apie subjektyvų laiko suvokimą. Laiko tėkmės kintamumas gali būti paaiškinamas būtent jo neegzistavimu kaip objektyvaus reiškinio už mūsų sąmonės ribų. Mūsų laiko suvokimas tiesiogiai priklauso nuo mūsų sąmonės būsenos. Ekstremaliose situacijose ši būsena radikaliai pasikeičia, dėl ko ir patiriamas laiko išsiplėtimas.
Ši hipotezė reikalauja tolesnių tyrimų, tačiau padeda paaiškinti šias nepaprastas ir intriguojančias patirtis. Tyrimai neurologijos srityje, nagrinėjantys smegenų aktyvumą TEE metu, galėtų suteikti daugiau informacijos apie šio reiškinio mechanizmus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis:
https://www.psychologytoday.com