Kai kurie vakarėlyje pasirinks linksmą dainą, pavyzdžiui, Bruno Mars „That’s What I Like“, o kitą vakarą mieliau klausysis niūresnių melodijų – tarkime, Taylor Swift „Anti-Hero“. Nesvarbu, ar jums arčiau širdies džiazas, rokas ar popmuzika, daugelis pripažins: muzika gali paveikti mūsų emocinę būseną. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad net ir liūdna muzika gali pagerinti nuotaiką – viskas priklauso nuo to, kaip ji mus suartina su kitais.
Kodėl mus traukia liūdna muzika?
Oksfordo universiteto kognityvinė mokslininkė ir operos solistė dr. Tara Venkatesan kartu su kolegomis atliko tyrimą, kurio rezultatai publikuoti žurnale Journal of Aesthetic Education. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kodėl žmonės vertina liūdną muziką net tada, kai ji gali sukelti neigiamas emocijas. Atsakymas: ji kuria ryšį. Kaip ir nuoširdus pokalbis apie sunkią skyrybų patirtį, taip ir liūdna muzika gali sukelti empatiją, leidžiant žmogui pasijusti suprastam ir emociškai susijusiam su kitais.
Muzika – tai emocija, o ne tik technika
Pirmojoje tyrimo dalyje beveik 400 dalyvių buvo paprašyta įvertinti keturias skirtingas dainas pagal aprašymus: nuo emociškai gilių, bet techniškai netobulų iki technologiškai idealių, tačiau bejausmių. Rezultatai aiškūs – emocinis turinys buvo vertinamas žymiai labiau nei techninis atlikimas. Tai patvirtina seną tiesą: tikros emocijos paveikia mus labiau nei tobulas garsas.
Liūdna muzika = artumas
Antroji tyrimo dalis įtraukė 450 naujų dalyvių, kurie turėjo įvertinti, kiek jaučiasi susieti su kitais, kai išgirsta 72 skirtingas emocijas muzikoje ar pokalbiuose – nuo meilės ir džiaugsmo iki vienatvės ir liūdesio. Paaiškėjo, kad liūdesys, meilė, ilgesys – tai emocijos, kurios labiausiai stiprina žmonių tarpusavio ryšį tiek kalbant, tiek klausantis muzikos. Nors liūdna muzika ne visada maloni ausiai, dauguma sutiko, kad ji atspindi pačią muzikos esmę ir padeda pajusti ryšį.

Ar liūdna muzika visada sukelia liūdesį?
Ne. Psichologė dr. Shannon Bennett iš Niujorko-Presbyterian Jaunimo psichikos sveikatos centro paaiškina, kad tai labai individualu. Dažnai liūdesys kyla ne dėl pačios dainos, o dėl su ja susijusių prisiminimų. Kai kurios dainos gali priminti prarastus artimuosius, iširusias draugystes ar svarbius gyvenimo momentus – ir sukelti stiprias emocijas. Tačiau tai nebūtinai blogai.
Kiti tyrimai išskyrė tris pagrindines emocijas, kurias žmonės patiria klausydamiesi liūdnos muzikos:
- Sielvartas – gili kančia, neretai lydima ašarų
- Melancholija – liūdesys su švelniu ilgesiu
- Saldus liūdesys – maloni nostalgija, lydima švelnios paguodos
Pastaroji kategorija ypač svarbi – ji leidžia patirti teigiamas emocijas net liūdname kontekste.
Muzika – emocinė terapija
Liūdna muzika gali padėti mums susitaikyti su emocijomis, kurias kartais sunku priimti. Psichoterapijoje ši praktika vadinama „emociniu poveikiu“ – būdas išmokti išbūti su nemaloniomis emocijomis be jų slopinimo. Tai padeda geriau pažinti save ir reguliuoti nuotaiką.
Dr. Venkatesan pabrėžia, kad liūdna muzika gali sukurti „emocinio bendravimo“ jausmą, kai klausytojas jaučiasi suprastas dainos autoriaus ar atlikėjo. Tai ypač svarbu žmonėms, jaučiantiems vienatvę ar emocinę atskirtį – muzika gali tapti virtualiu ryšiu, kuris guodžia ir ramina.
Be to, muzika tiesiogiai veikia mūsų smegenų veiklą ir fiziologiją. Pavyzdžiui, rami muzika gali mažinti kortizolio – streso hormono – kiekį, o tai padeda lengviau susidoroti su įtampa.
Liūdna muzika nebūtinai reiškia liūdną emocinę būseną. Kartais ji leidžia mums pajausti ryšį su kitais, geriau pažinti save ir net pagerinti psichinę sveikatą. Kaip teigia dr. Bennett, „liūdėti yra normalu, bet taip pat svarbu žinoti, kad mes galime pasirinkti veiksmus, kurie padės iš to liūdesio išeiti“.
Tad kitą kartą, kai klausysitės liūdnos dainos – įsiklausykite ne tik į žodžius, bet ir į tai, ką tuo metu jaučiate. Galbūt tai ne liūdesys, o gilus ryšys su tuo, kas tikra.
Šaltinis: https://www.health.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.