Laikas.lt
Rasa Morkūnaitė
Gimnastika, lengvoji atletika, kovos menai, visa tai sujungus gauname išskirtinį judėjimo meną – parkūrą, kuris atsirado Prancūzijoje ir išplito. Jau senokai atkeliavęs į Lietuvą tampa jaunų žmonių gyvenimo būdu. Apie laisvę ir judėjimo menus kalbamės su patyrusiu parkūrininku Tomu Gudėnu.
Papasakok trumpai apie save. Kuo gyveni ir domiesi?
Beveik visi mano pomėgiai yra mano laisvalaikis, o mano darbas yra pomėgiai. Darai tai, kas man patinka – keliauju, skaitau, išbandau skirtingus menus. Visą laiką ieškau geresniojo „aš“ ir sąžiningai bendrauju su pasauliu puoselėdamas gamtą. Šiuo metu daugiausia domiuosi cirku, kinu, šokiu bei teatru. Kasdien stengiuosi išmokti kažko, kas priartintų prie svajonės išsipildymo. Svajonės – kurti, būti laisvu ir taip nugyventi gražų gyvenimą…
Kas tau yra parkūras?
Man parkūras tai – dvasinė ekstremalaus meno disciplina. Kai pradedi nuo tikslų ir svajonių, tada perlipi per baimes, sutinki drąsą, ryžtą ir pasitikėjimą savimi. Šoki virš iššūkių ir užlipęs į aukščiausią pastatą mieste grožiesi didinga ramybės panorama. Tai tik metafora to, ką žmogus patiria, kai užsiima parkūru. Jei kalbant paprastai, tai užsiimdamas šia disciplina mokiniesi judėti aplinkoje. Bėgi, lipi, šokinėji, kasdien sustiprini savo laisvę būti laisvam. Išeini iš „tavo“ miesto plano „tavo“ judėjimui. Turėklai, sienos ir kiti miesto objektai tampa scena žaisti ir kurti dar neatrastą turistinį maršrutą, naudojant tik savo kūno galimybes.
Kaip ir kada tavo gyvenime atsirado parkūras?
Judėti, tyrinėti ir atrasti save skirtinguose išbandymuose mėgau nuo vaikystės. O apie parkūrą sužinojau prieš 8 metus pamatęs dokumentinį filmą apie neįprastai Londono stogais judančius vyrus. Pagautas įspūdžio jau kitą dieną bėgiojau ant garažų Fabijoniškėse. Dar po metų prasidėjo pirmieji interviu, filmavimai bei pasirodymai.
Koks Vilniuje yra parkūras?
Parkūras sostinėje jau gan populiarus, nebetenka taip dažnai aiškinti apie savo poelgių reikšmę nustebusiems praeiviams, parkūrą daugelis matė vaizdo klipuose, filmuose ar renginiuose.
Vilniuje yra bent kelios dešimtys aukštą lygi šioje disciplinoje pasiekusių žmonių. Jie dažnai parkūru užsiima, kaip malonia ir sveika laisvalaikio praleidimo forma. Filmuoja filmukus su savo pasiekimais, bendrauja tarpusavyje. Kiek anksčiau aktyviai reiškėsi „Vilnius Tracers“ komanda, tačiau šiuo metu ji nebeaktyvi, jos nariai padedami parkūro įveikė savo kliūtis ir surado tikruosius pašaukimus. Šiuo metu treniruotes organizuoja ir aktyviai parkūro scenoje dalyvauja komanda „Mamgrow“.
Kaip tavo gyvenime atsirado naujasis cirkas?
Jau buvau bandęs daug skirtingų ekstremalių ir tradicinių sporto šakų. Dirbau kaskadininku bei parkūro treneriu. Išmokau žongliruoti, vaikščioti lynu.
Naujasis cirkas man tapo erdve, kurioje galėjau daryti ne tik triukus savo kūnu, bet ir pasakoti istoriją. Iškeliavau į Barseloną ir ten kelis mėnesius neformaliai studijavau neformalią gatvės artisto specialybę. Iškart po to Maroke teko savanoriauti, mokant vaikus cirko meno.
O daugiau apie naujas judėjimo stiliaus madas, kvapą gniaužiančius triukus, galėsite išgirsti ir pamatyti muzikos ir veiklų festivalyje – [-[0]-] , kuris vyks vasario 23 d., Kablyje (Kauno g. 5, Vilnius).
