Trumpai pakalbinome Ievą apie jos neįprastą išvaizdą, pravardes, mokslus ir kt.
Nežinau, kaip atsakyti į šitą klausimą. Būdama 13-os nusiunčiau savo nuotraukas bei duomenis vienai modelių agentūrai ir jie pakvietė mane, bet tada beveik neturėjau darbų. Prieš porą metų Vilniaus senamiestyje sutikau Renatą Mikailionytę ir ji mane pakvietė į savo agentūrą. Atsisakiau, nes vis dar dirbau prieš tai minėtoje. 2010 m. atėjau į „Mados infekcijos“ atranką tiesiog „iš gatvės“ ir patekau. Po to, žinoma, pakeičiau ir modelių agentūrą.
![]() |
![]() |
Žinoma, mano bruožai išskirtiniai (nenoriu, kad skambėtų lyg girčiausi, bet taip yra). Modeliui svarbiausia turėti tinkamus išmatavimus, ūgį ir taisyklingus bruožus. Išskirtinė plaukų spalva prisideda, bet nėra pagrindinis faktorius.
Merginoms dažniausiai patikdavo ir plaukų spalva, ir ilgis. Žinoma, pravardžių turėjau įvairiausių ir buvo daugybė istorijų. Negi dabar pasakosiu visas bukų vaikigalių kvailystes? Ir nelabai norisi prisiminti... Kadangi su klase niekad neturėjau draugiškų santykių, tai net ir į išleistuves nėjau! Mokykloje jaučiausi išskirtine ne vien dėl plaukų...
Pradinėje mokykloje peršokau vienus metus ir dėl to buvau jaunesnė už klasės draugus 1–2 metais. Atrodo, skirtumas ne toks ir didelis, bet kartais į mane žiūrėdavo lyg į vaiką... Šiaip buvau gan tyli ir gera mergaitė, kokios mokytojams patinka, o mokiniams – ne. Nors visada duodavau nusirašyti, vis tiek buvau laikoma ne iš tų kietųjų ir knygų žiurke. Be viso to dar buvau ryža! Tačiau, kai pradėjau dirbti modeliu, visa tai beveik praėjo.
Iš esmės, taip. Kartais norisi, kad spalva būtų ryškesnė, nes dabar yra kiek patamsėjusi. Daug kas priklauso ir nuo apšvietimo, vienur galiu būti tiesiog rudaplaukė, kai kur raudonplaukė. Aš iš tikro net neįsivaizduoju savęs su kitokia plaukų spalva. Galiu rinktis tik rudus atspalvius – prie strazdanų ir baltos odos niekas kitas netiktų.
![]() |
![]() |
Aš jų neauginu, tiesiog nekerpu. Vasarą buvau patrumpinusi juos apie 15 cm, kad sveiki ataugtų, o dabar vėl tokie patys. Jie tikrai greitai auga.
Nelabai. Iš tikro oda rūpinuosi daugiausiai, nes per mados renginius makiažas ją nuvargina, o ir žinant mano nesveikus valgymo įpročius ją jau būtina prižiūrėti. Kartą per savaitę naudoju gilaus valymo purvo kaukę, o kasdien – paprastą drėkinamąjį kremą.
Kol nestudijuoju tai yra mano darbas, o paskui bus tik pomėgis. Šį mėnesį išvažiuoju į Londoną, kur dirbsiu modeliu. Tačiau ten taip pat nuo rudens ruošiuosi studijuoti anglų kalbą ir literatūrą.
A. Tereškinas: „Tradicinė vyriškumo sampratą reikia griauti“ (Interviu)
M. Starkui kelionėse dar neteko pasigesti moterų (Interviu)
Azartas ir greitis - ledo ritulyje
Ne vien vyrų reikalas
Žmonijos ateitis - kiborgai?
Geros jums kelionės mūsų transportu
Pasidaryk pats – iš batų raištelių (ne tik) vyriški papuošalai
Tinklaraščių virtuvėje
Ieškomi ryžaplaukiai, Ieva Gurklytė, mada, modeliai, raudonplaukiai
|
|
|
|
|
|
|
|