„Fluxus ministerija“ Kaune stengsis priimti visus (Interviu)

Ugnė Daubaraitė
Nuotr. Facebook.com/Fluxusministerija

2010 balandžio 23 d. pačiame Vilniaus centre buvo įkurta „Fluxus ministerija“. Pastatas šurmuliavo ir įvairiais kūrybiniais projektais kvietė grožėtis kiek ilgiau nei pusantrų metų ir nutraukęs savo veiklą persikėlė į Kauną.

Būtent šiame mieste, buvusiame Lituanicos fabrike, jau greitai duris atvers antroji „Fluxus ministerija“ – vieta, kur po vienu stogu susirinks kūrybingiausi kauniečiai. Su Karoliu Rakausku, būsimos „Fluxus ministerijos“ kancleriu, kalbamės apie tai, ką ten bus galima pamatyti ir nuveikti, kokie žmonės dirbs...

Kas įeina į „Fluxus ministerijos“ kanclerio pareigas?

Aš esu atsakingas už Kauno „Fluxus ministerijos“ menininkus, renginius, už tai, kad viskas vyktų laiku ir pagal planą, kad kiekvienas menininkas gautų laiką pasirodyti, kad menininkai nebūtų užsidarę savo studijose, kad „Fluxus ministerija“ būtų atvira ir įdomi miestiečiams.


Tvarka „Fluxus ministerijoje“.

Kiek organizacijų ar individualių kūrėjų sudarys Kauno „Fluxus ministerijoje“?

Šiandien turime apie 70 menininkų kolektyvų. Manau, kad dalis jų gali atkristi, o po „Fluxus ministerijos“ atidarymo atsiras dar susidomėjusių, todėl planuojame, kad galiausiai turėsime apie 80 menininkų kolektyvų. Vieną branduolį vidutiniškai sudaro 4 žmonės – muzikos grupės būna didesnės, o dizaineriai ar architektai dažnai dirba ir po vieną.

Kaip tu pats supranti „Fluxus ministeriją“?

Visų pirma, tai yra menų inkubatorius. Mes kuriamės sename apleistame pastate ir jį minimaliai sutvarkome – tai tikrai nebus rūmai, bet kadangi patalpas tvarkome ir įrengiame kartu su menininkais, kurie ten dirbs, erdvės tampa savos, įrengtos taip, kaip norisi jiems patiems. Kiekvienas menininkas yra įsipareigojęs per mėnesį surengti du viešus renginius: fotografas gali surengti paskaitą ar savo darbų parodą, kūrybines dirbtuves, muzikantai – koncertus. Visi menininkai patalpas „Fluxus ministerijoje“ gauna nemokamai, mainais į tai jie organizuoja visiems atvirus renginius. Savaime suprantama, kad tai patiems menininkams naudinga – juk ir patalpų „Fluxus ministerijoje“ jie prašo dėl to, kad būtų atviri ir matomi, kad gautų galimybę savo kūrybą pristatyti visuomenei. Vilniuje „Fluxus ministerija“ gyvavo pusantrų metų, per tą laiką surengta daugybė renginių. Tą patį žadame ir Kaunui: dalyvausime visuose miesto renginiuose: Kauno dienos, Kauno naktys, džiazai (festivalis „Kaunas Jazz“, - aut. past.) ir taip toliau.

„Fluxus ministerija“ iš Vilniaus kraustosi į Kauną. Kodėl buvo pasirinktas Kaunas?

Patys kauniečiai prašė „Fluxus ministerijos“ savo mieste – greičiausiai jie lankėsi Vilniaus pastate ir jiems tai labai patiko. O tai, kas bus toliau, priklausys nuo pačių miestiečių iniciatyvos. Po metų svarstysime, ar reiktų pratęsti ministerijos veiklą Kaune – gal patiems kauniečiams to nereikia? Jei susidomėjimas bus labai didelis, veiklą pratęsime dar metams. Daug įvairių niuansų paaiškės tik vykdant veiklą. Tikimės, kad ministerija veiks kuo ilgiau, bet kol kas galime tik tikėtis.

Kas tau paliko didžiausią įspūdį Vilniaus „Fluxus ministerijoje“?

Konkrečiai atsakyti negaliu. Tikriausiai didžiausią įspūdį paliko mastas - tiek daug skirtingų menininkų vienoje vietoje! Tai ir Jono Meko kinas, ir  riedlentininkų parkas, ir Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija, ir įspūdingų Naujokaičio tapybos darbų paroda.

Kas vyksta buvusiose „Fluxus ministerijos“ patalpose Vilniuje?

Šiuo metu iš ten išsikrausto paskutiniai menininkai, ten dirba statybininkai, ruošiamasi įrengti biurų pastatą.

Kodėl Kaune buvo pasirinktas senojo batų fabriko Lituanica pastatas?

Pirma, jis yra patogioje vietoje – beveik pačiame miesto centre, prie Kauno pilies, pastatą mes gavome beveik už dyką. Antra, pastatas yra labai didelis, jame gali tilpti daug skirtingų kūrėjų, didelės cechų erdvės puikiai tinka renginiams organizuoti. Tuo Kauno „Fluxus ministerija“ skiriasi nuo Vilniaus – Kaune turime dideles erdves, o Vilniuje turėjome daug nedidelių kabinetų, todėl vilniečiai, norėję dalyvauti koncertuose ar kituose didelio masto renginiuose, įsikurdavo ant laiptų ar net laukdavo savo eilės lauke. Kaune koncertams skirtos erdvės – bene dešimt kartų didesnės.

Didžiosios batų fabriko cechų erdvės – kaip jos bus panaudojamos?

Pirmame aukšte bus pagrindinė salė su scena, kuri didžiulė – 1000 kv.m. Šalia bus įkurtas Fluxus baras, įspūdingai apšviesta scena su galinga garso sistema.

Antrame aukšte turime dvi sales po 500 kv.m., vienoje bus organizuojami teatro vaidinimai, kino filmų peržiūros, koncertai, kitoje – įvairios parodos.

Trečiame aukšte esančią cecho patalpą dalinsime į mažesnes erdves, kuriose bus įkurtos menininkų dirbtuvės.

Ketvirtame aukšte bus palikta atvira erdvė, kur bet kuris praeivis galės ateiti susitikti su draugais, atsinešti kompiuterį ir dirbti. Galbūt kartais ten bus organizuojamos papildomos parodos – šita erdvė bus naudojama tam, ko tuo metu labiausiai reikės.

Šiuo metu galvojame apie nedidelio hostelio įrengimą svečiams. Bet tai priklauso nuo to, kiek vietos liks, kai išdalinsime patalpas menininkams.

Šiuo metu „Fluxus ministerija“ renka savanorius. Ką jie veiks?

Savanoriai padės koordinuoti menininkus, jie bus mano, kaip kanclerio, pagalbininkai. Per savaitę atsirado apie pusšimtis norinčių įgyti patirties – vieni galbūt labiau nori dirbti su muzikiniais renginiais, kiti – organizuoti parodas, dirbti su teatro pasirodymais, prisidėti prie bendravimo su žiniasklaida, rašyti projektus, žodžiu, veiklos yra labai daug ir jos labai skirtingos. Susitikimo su savanoriais metu stengsimės išsiaiškinti, kokių tikslų jie turi, ir bandysime juos įgyvendinti.

Kaip apibūdintum tuos savanorius, kurie nori dirbti ministerijoje?

Tai yra įvairaus amžiaus žmonės, kurie nori savo laisvą laiką užpildyti įdomia ir naudinga veikla, kuriems menas ir apskritai Fluxus judėjimas yra prie širdies. Jei viskas vyks pagal planą, turėsime ir tarptautinių savanorių, kurie žinią apie mus padės paskleisti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, gal jie net turistines ekskursijas po ministeriją organizuos.

Kaip tu pats atsiradai „Fluxus ministerijoje“?

Edgaras, kuris vadovavo Vilniaus ministerijai, yra Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) narys, buvęs pirmininkas, aš taip pat esu LLJ narys, buvęs Kauno skyriaus pirmininkas – mes seniau pažįstami. Daug laiko praleisdavau Vilniaus „Fluxus ministerijoje“, daug tuo domėjausi ir kadangi Kaune reikėjo žmogaus dirbti su Fluxus projektu, pasirodžiau tinkamas kandidatas ir tapau kancleriu.

„Fluxus ministerijos“ struktūra yra labai paprasta ir aiški – Artūras Zuokas yra ministras, Edgaras yra viceministras, o aš esu kancleris. Artūras yra viso projekto tėvas ir globėjas, Edgaras dirbs Vilniuje, o aš pats greičiausiai ir apsigyvensiu Kauno ministerijos pastate. Edgaras pusantrų metų pragyveno patalpose Vilniuje – yra labai daug darbo, todėl sakydamas, kad mes gyvename „Fluxus ministerijoje“, kalbu ne perkeltine prasme.

Jei tu pats ateitum į „Fluxus ministeriją“ prašyti patalpų, kokia veikla užsiimtum?

Aš nesu menininkas, todėl organizuočiau seminarus apie lyderystę, verslą. Kviesčiausi lektorius, kurie yra jau daug pasiekę gyvenime ir nori savo patirtimi pasidalinti su jaunais žmonėmis. Būčiau tas žmogus, kuris organizuotų susitikimus.

„Fluxus ministerijos“ dalimi nori būti daugybė menininkų ir organizacijų, ar tarp jų yra tokių projektų, kurie tau atrodo ypatingi ir labai patinka?

Kol dar nesu matęs ar girdėjęs jų kūrybos, man labai sunku pasakyti, kas galėtų būti mano favoritu. Labai daug tikiuosi iš muzikantų bei dailininkų, nes manau, kad jie organizuos daug žmonių pritraukiančius koncertus bei parodas. Bet kol kas tai yra tik pirminė nuostata, vystantis projektui, išryškės ir kiekvienam asmeniškai labiausiai patinkantys kūrėjai ar organizacijos.

Jei atsiranda menininkas, kuris nežinojo apie „Fluxus ministeriją“, nedalyvavo talkose, bet norėtų surengti savo parodą ar koncertą – ar jam yra vilties gauti tam reikalingas patalpas?

Tikrai taip. Jau dabar, dar neatsidarius, mes sulaukiame skambučių ir klausimų, ar galėtume paskirti plotą tam tikram renginiui. Visada sakome „taip“. Labai tuo džiaugiamės ir stengsimės sudaryti sąlygas visiems menininkams. Mes norime būti ta vieta, kurioje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas.

Kokiu principu sugrupuosite menininkus „Fluxus ministerijoje“?

Šitą klausimą ir aš pats sau užduodu. Kiekvienas menininkas ar grupė turi savų pageidavimų, todėl padalinti plotą taip, kad visi būtų patenkinti, yra svarbiausia užduotis. Skirstydami patalpas, atsižvelgsime į dalyvavimo talkose aktyvumą. Kitas kriterijus – ar prašoma erdvė yra tikrai reikalinga. Labai palankiai žiūrime į tuos, kurie yra linkę kooperuotis, nes taip ne tik lengviau dalinti plotą, bet ir yra kuriama bendruomenė. Mums tai labai svarbu. Žinoma, laikysimės tam tikros sistemos – visi muzikantai bus vienoje ministerijos dalyje, o kiti menininkai, kuriems reikia tylos ir ramybės, dirbtuves turės kitoje erdvėje. Mes priimame visus ir pagal galimybes stengiamės patenkinti jų poreikius.

Iš pačių menininkų iniciatyvos matau, kad jie nenori užsidaryti, jie nori dalintis patalpomis, jie nori susipažinti tarpusavyje, kartu dirbti ir kurti.

Kaip atrodys tobula baigtinė ministerijos versija?

Tai bus vieta, kur kiekvieną dieną vyksta po kelis renginius, todėl atėjęs čia galėsi rinktis, kas tave šiandien domina labiausiai: fotografijos paroda, teatro dirbtuvės, kino seansai... Tai bus vieta, kur nuolatos verda kultūrinis gyvenimas, o organizuojami renginiai yra patrauklūs ir atviri miestiečiams. Juk kas iš to, jei ministerijoje visi menininkai kurs labai įspūdingai, jei to niekas negalės arba nenorės matyti?

Pokalbio pabaigoje Karolis entuziastingai pasakoja, kaip vasarą ant FxM stogo Kaune bus rengiami grilio vakarai, atviri visiems norintiems. Kai kalbėjomės, ant senojo batų fabriko stogo sniego buvo iki kelių, bet juk svarbiausia – tiksliai matyti, ko sieki. Tada bet kuris planas virsta tik laiko klausimu: ir sniego nebelieka, ir susiformuoja stipri, aktyvi, įdomi menininkų komanda.

Daugiau informacijos apie ministerijos veiklą Kaune galima rasti čia.

Fluxus ministerija kaune, Karolis Rakauskas

Rašyti komentarą
Vardas* El. paštas
Komentaras*
    *privalomi laukai